Socialinio kapitalo ir aplinkosauginio veiksmo sąsaja
„Visuomenės nuolatos sąveikauja su gamta, tačiau tam, kad jos išsilaikytų, svarbu palaikyti darną. Kaip ir žala yra kuriama kolektyviai, taip ir problema turi būti išspręsta kolektyviai – aplinkosauginis veiksmas atliekamas bendrai. Tam yra svarbu žmonių susitarimas ir bendradarbiavimas, o kitaip sakant, kuriamas socialinis kapitalas, kuris gali leisti pasiekti bendrą tikslą, šiuo atveju – darnesnį gyvenimą.“,- svarsto sociologijos absolventė Skaidra Kvaraciejūtė bei dalinasi su Socialios sociologijos skaitytojais tekstu, kuriame bando atskleisti, kokią įtaką aplinkosauginiam suvokimui ir veiksmui turi socialinis kapitalas.
Valstybė viena negali ir ne visuomet nori susidoroti su aplinkos tarša, tad labai svarbus kiekvieno žmogaus indėlis siekiant bendro tikslo. Norint, kad aplinkosauginė politika veiktų, iš pradžių piliečiai turėtų išsiugdyti pilietinės atsakomybės jausmą bendradarbiauti ir siekti darnios aplinkos (1). Toks elgesys yra apibrėžiamas kaip aplinkosauginiu požiūriu atsakingas arba ekologiškas elgesys. Socialinio kapitalo poveikis gali būti analizuojamas ir iš kitos perspektyvos. N. Jones savo darbe (2) parodo, kad socialinis kapitalas yra svarbus norint padaryti įtaką valdžios aplinkosauginei politikai ir vadybai.
Nors egzistuoja keletas socialinio kapitalo aiškinimų (1; 2), įvairiose teorijose yra atrandami keturi pagrindiniai socialinio kapitalo elementai: socialinis pasitikėjimas, institucinis pasitikėjimas, socialinių normų laikymasis ir socialiniai tinklai. Šiame tekste bus siekiama atskleisti, kokią įtaką kiekvienas iš elementų turi aplinkos žalos rizikos suvokimui, susirūpinimui dėl aplinkos taršos bei konkretiems aplinkosauginiams veiksmams.
Aptariant pirmąjį socialinio kapitalo komponentą, socialinį pasitikėjimą, teigiama, kad jis kyla iš supratimo, kad kiti bendruomenės nariai elgsis panašiai tam, kad apsaugotų bendrą gerovę (1). Tai yra bendrai kuriamas pasitikėjimas tarp tos pačios bendruomenės narių. Toks pasitikėjimas yra susijęs su individų gebėjimu veikti kolektyviai bei savanorišku bendradarbiavimu (2). Jeigu yra pasitikima kitais bendruomenės nariais ir žinoma, kad tavimi taip pat pasitiki, tuomet sudaromos palankios sąlygos siekti bendro tikslo, o tuo pačiu tai skatina individą neprarasti pasitikėjimo ir elgtis taip, kaip iš jo tikimąsi. Žvelgiant iš šios perspektyvos į aplinkosauginį elgesį, kuo didesnis socialinis pasitikėjimas, tuo labiau tikėtina, kad visuomenės dauguma laikysis aplinkosauginių taisyklių ir bendradarbiaus siekiant gyventi darniai. Tai galima iliustruoti pavyzdžiu, kai bendruomenėje yra pastatomi rūšiavimui skirti konteineriai. Jeigu bendruomenės sutaria, kad rūšiuos, ir individas pasitikės, kad kiti atsakingai rūšiuoja, tai lems jo paties norą neprarasti pasitikėjimo ir elgtis taip pat atsakingai. Čia galima aptarti ir dvejopą įtaką: jeigu konteineriai pastatomi valdžios iniciatyva, ši idėja prigis, jeigu žmonės tarpusavyje susitars rūšiuoti. Taip pat, žvelgiant iš kitos perspektyvos, jeigu žmonės susibūrę nuspręs, kad jiems reikalingi tokie konteineriai, jie išreikš iniciatyvą ir taip valdžia turės atsižvelgti į jų pageidavimus. Jeigu tokių atvejų daugės, ji turės įtraukti šiuos klausimus į savo dienotvarkę ir taip bus svarstomas šis klausimas bei keliamos diskusijos aplinkosaugos klausimais (2).
Šio klausimo analizę galima išskleisti aptariant M. Jin tyrimą (1). Siekdama išsiaiškinti, kokiu lygiu įvairūs socialinio kapitalo komponentai skatina aplinkosauginį elgesį, mokslininkė atliko tyrimą, kurio metu analizavo žmonių elgesį šiose viešosios politikos srityse: šiukšlių rūšiavime ir perdirbime, išmetamųjų dujų, energijos tausojime, vandens naudojime ir atsakingame maisto vartojime. Tyrimas siekė nustatyti, kada ir kodėl socialinis kapitalas gali būti efektyvus vienose srityse, o kitose – ne. Nuosekliai aptariant kiekvieną socialinio kapitalo komponentą buvo iškeliamos hipotezės apie tai, kokią įtaką jis daro kiekvienam iš penkių elgesio aspektų.
Surinkus apklausos duomenis iš šešių šalių (Čekijos, Pietų Korėjos, Pietų Afrikos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Amerikos Valstijų) (1), atsiskleidė socialinio kapitalo elementų įtaka pasirinktame aplinkosauginiame elgesyje, skirtingose politikos srityse. Apibūdinant socialinį pasitikėjimą, buvo pastebėta jo pozityvi koreliacija su perdirbimu, tačiau negatyvi – su atsakingu maisto vartojimu ir vandens saugojimu. Tai parodo, kad socialinis pasitikėjimas turi įtakos aplinkosauginiam elgesiui priklausomai nuo to elgesio tipo. Kaip aiškina tyrėjai, pozityvi įtaka perdirbime nėra netikėta, nes ši veikla yra matoma kitų narių ir tai skatina elgtis pagal normą. Bet kai yra atliekama kitiems nematoma veikla socialinio pasitikėjimo logika praranda savo poziciją nulemiant kitos grupės nariams daromą įtaką (1). Matyt, tirtose visuomenėse vandens tausojimo ar atsakingo vartojimo klausimai nėra taip dažnai aptariami kaip rūšiavimo ir nėra susitariama dėl aiškios elgsenos, taigi žmonėms tenka apsispręsti individualiai. Tačiau aptarti atvejai parodo, kad jeigu bendruomenėse yra siekiama gyventi ekologiškiau, socialinis pasitikėjimas tai dar labiau sustiprina.
Analizuojant antrojo socialinio kapitalo komponento, institucinio pasitikėjimo, svarbą aptariamam klausimui svarbu apibrėžti jo sąvoką. ,,Institucinis pasitikėjimas dažniausiai nurodo piliečių pasitikėjimą teisinėmis organizacijomis, tokiomis kaip valdžios institucijos ar teisėsaugos sistema” (1). Nors vėlgi literatūroje varijuojama išryškinant skirtingus institucinio pasitikėjimo aspektus, bendrai tai reiškia pasitikėjimą viešomis institucijomis, kurios atstovauja piliečių interesus. Mokslininkai teigia, kad tokio pasitikėjimo lygis taip pat daro įtaką aplinkosauginiam elgesiui (1). Visų pirma, jis yra susijęs su suvoktu aplinkosauginės politikos veikimo efektyvumu. Jeigu aplinkosauginė politika yra vykdoma efektyviai ir žmonės pasitiki su tuo susijusiomis institucijomis, tai gali skatinti kolaboruotis dėl bendrų aplinkosauginių tinklų (1). Taip pat pasitikėjimas institucijomis skatina informacijos apie aplinkos problemas pripažinimą. Jeigu institucijomis bus pasitikima, tuomet bus atitinkamai reaguojama į jų skleidžiamą informaciją. Taigi ar žmonės elgsis atsakingai priklauso ir nuo skleidžiamos informacijos pobūdžio.
Patikimumo lygmuo tokių institucijų atžvilgiu gali motyvuoti piliečių veiksmą tam, kad skatintų aplinkosauginę sąmonę politikos planavime. Kita vertus, valdžios neefektyvumas gali daryti atvirkščią įtaką aplinkosauginiam žmonių aktyvumui (2). Aukštesnis institucijų pasitikėjimo rodiklis rodo, kad piliečiai priklauso nuo institucijų efektyvumo ir kad informacija gaunama per tokias institucijas palengvina aplinkosaugos problemų sprendimą. Tačiau kaip buvo ištirta minėtame tyrime, institucinis pasitikėjimas, kaip socialinio kapitalo komponentas, palyginus su kitais komponentais turėjo mažai įtakos atsakingam elgesiui, netgi pastebėtas negatyvus poveikis. Buvo atrasta tokia koreliacija: tie, kurie pasitiki valdžios žmonėmis, buvo mažiau linkę rūšiuoti (1). Taigi, kaip pastebi T.Macias ir E.Nelson, labai svarbu, kokia politika yra vykdoma ir kokios pozicijos laikosi institucijos. Daugeliui visuomenių, ypač skurdesnių, ekonominis augimas ir vystymasis persveria baiminimąsi dėl aplinkos taršos. Dėl to, jeigu bendruomeninio lygio ekonominės baimės bus labiau tiesiogiai jaučiamos negu susirūpinimas aplinkosauga, aukštesnis socialinio kapitalo lygis atliks negatyvią reikšmę aplinkos apsaugos aspektu (3).
Kitas socialinio kapitalo komponentas – socialinės normos. Jų laikymosi svarbą ir įtaką visuomenei pirmasis apibūdino Putnam (1). ,,Socialinės normos ir vertybės gali būti suprastos kaip reguliatoriai per kuriuos yra suprantama, kas yra gerai ir blogai bendruomenėje“ (3). Tai daro įtaką vidinės kontrolės tarp bendruomenės narių funkcionavimui ir efektyvumui (1). Taigi nenuginčijamai socialinių normų laikymasis prisideda kaip svarbus parametras skatinantis aplinkosauginiu požiūriu atsakingą elgesį. Ypač tai svarbu kalbant apie visuomenės narius, kurie nepritaria vykdomai ar siūlomai politikai (1). Aiškinant plačiau, galima teigti, kad nors jų manymu ekologiškas elgesys nėra naudingas ar priimtinas, tačiau jaučiamas spaudimas iš aplinkinių laikytis bendrų normų, gali turėti lemiamą poveikį apsisprendimui. Tačiau, vėlgi, čia yra svarbu, ar toje bendruomenėje aplinkosauginės idėjos ir su jomis susijusios elgesio normos yra gajos. Taigi aplinkosaugos politikos kontekste, socialinės normos gali skatinti aplinkosauginę nuostatą, ypač kalbant apie elgesį, tačiau tai priklauso ir nuo platesnio konteksto bei normų pobūdžio (2).
Paskutinysis socialinio kapitalo komponentas, socialiniai tinklai, analizuojami dėl šiek tiek kitokio poveikio nei pastarieji trys komponentai. Tai yra socialinė struktūra, kuri susideda iš palaikomų įvairių ryšių su kitais asmenimis ar organizacijomis. Pagal savo pobūdį jie gali būti analizuojami įvairiai. Ryšiai gali būti formalūs, kaip kad dalyvavimas organizacijose ir neformalūs, pavyzdžiui, palaikomi ryšiai su šeima, artimiausiais draugais. Taip pat svarbi yra socialinio kapitalo perskyra, paremta socialinių tinklų įvairove (2). Galima išskirti susaistantį (bonding) socialinį kapitalą, kuris apibūdina bendruomenės viduje egzistuojančius artimus ryšius tarp palyginus panašių žmonių, pavyzdžiui, šeimos ar kaimyniniai ryšiai; susiejantį (bridging) socialinį kapitalą, kuris nurodo į tinklus tarp heterogeniškų socialinių grupių ar bendruomenių, kur ryšiai yra silpnesni; ir sujungiantį (linking) socialinį kapitalą, kuris nurodo subjekto ir autoriteto, galią turinčio, santykius (2). Pastarasis, anot Jones, ir turi reikšmingos įtakos aplinkosauginės politikos vykdymui, nes jis išreiškia ryšį tarp piliečių ir valdžios. Per juos gali būti perteikiama informacija apie aplinkosaugines problemas, kas gali nulemti piliečių dalyvavimą tokioje veikloje. Taip pat ir iš kitos pusės, piliečių susirūpinimas aplinka vėlgi pasiekiami per šio tipo tinklus. Dėl to yra svarbus susikalbėjimas tarp valdžios vykdomos politikos ir pačių piliečių (2). Kaip pastebi autorius, klientelizmo bei vertikalių ryšių egzistavimas negatyviai veikia aplinkosauginę veiklą bendruomenėje. Žinoma, kad būtų pasiektas rezultatas, svarbu yra tiek susaistančio tipo socialinio kapitalo tvirtinimas, kuris suvienija ir suveda žmones į bendruomenes, tiek susiejančio socialinio kapitalo tvirtinimas, kuris susieja šias bendruomenes tarpusavyje kaip atitinkamus sąjungininkus ir aptariamu atveju skleidžia informaciją bei padeda įtvirtinti už aplinką atsakingą elgesį (4).
Kiek kitokią sąsają tarp socialinių tinklų ir aplinkosauginio elgesio įžvelgia T. Macias ir E.Nelson (3). Jie pabrėžia informacijos pasiekiamumo prieigas ir pobūdį. Remdamiesi M. Granovetter silpnų ir stiprių ryšių perskyra, mokslininkai teigia, kad tie asmenys, kurie turi įvairesnius socialinius ryšius, yra labiau įtraukiami ir įtakojami ekologinių perspektyvų, paremtų aplinkos apsauga ir atsakingu elgesiu. Stiprūs ryšiai yra palaikomi tarp artimų žmonių, kur egzistuoja požiūrio ir elgsenos panašumai. Nors šie ryšiai yra akivaizdžiai svarbūs psichologiškai, jų silpnumas, žvelgiant iš socialinio kapitalo perspektyvos, yra tas, kad informacija gaunama iš gana panašių šaltinių. Atvirkščiai, mūsų silpni ryšiai su pažįstamais ir žmonėmis su kuriais mes nesijaučiame artimi teikia didesnę įvairovę informacijos (5). Informacija gauta iš svetimų šaltinių gali prieštarauti mūsų pačių ir status quo pasaulio suvokimo perspektyvai (3). Dalyvavimas įvairiose grupėse suteikia priėjimą prie didesnio informacijos srauto apie aplinkos problemas, kas veda prie padidėjusio susirūpinimo aplinkosauga (1). Plėtojami socialiniai tinklai už artimiausio šeimos, draugų rato atskleidžia galimybes praplėsti žinias apie aplinkos problemas. Įvairesnis informacijos srautas leidžia nepriimti dominuojančių idėjų kaip nenuginčijamų, susidurti su didesne įvairove perspektyvų, diskutuoti ir susikurti savo požiūrį, bei, kaip pastebi autoriai, lemia didesnį susirūpinimą aplinkosauga ir atsakingesnį elgesį.
Įvairių šaltinių analizė atskleidė, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog kuo didesnis socialinis kapitalas bendruomenėje, tuo yra gyvenama darniau ar bent to siekiama. Išskleidus socialinio kapitalo komponentus ir išanalizavus aplinkosauginiu kriterijumi, paaiškėjo, kad labai svarbus yra platesnis kontekstas, kokioje bendruomenėje yra kuriamas socialinis kapitalas. Taip pat pastebima, kad socialinio kapitalo įtaka aplinkosauginiam veiksmui gali būti svarbesnė atsižvelgiant į jos poveikį ne individo, bet visuomenės lygmeniu. Galima daryti išvadą, kad bendruomenėse, palaikančiose ekologines idėjas, didesnis socialinis kapitalas sustiprina aplinkosaugą, ir atvirkščiai, nesuinteresuotose aplinkosauga – daro neigiamą įtaką. Šiuo atveju valdžios vykdoma politika taip pat gali atlikti didelį vaidmenį inspiruojant visuomenę siekti darnos su aplinka. Tačiau didžia dalimi atvejų yra pastebima, kad aukštesnis socialinio ir institucinio pasitikėjimų, socialinių normų laikymosi bei socialinių tinklų lygis teigiamai sąveikauja su aplinkosauginėmis idėjomis ir veikla.
________
Literatūra:
1. Jin, M. 2013. Does Social Capital Promote Pro-Environmental Behaviors? Implications for Collaborative Governance, International Journal of Public Administration 36(6), 397-407.
2. Jones, N. 2010. Environmental Activation Of Citizens In The Context Of Policy Agenda Formation And The Influence Of Social Capital, The Social Science Journal 47, 121–136.
3.Macias, T. ir Nelson E. 2011. A Social Capital Basis for Environmental Concern: Evidence from Northern New England, Rural Sociology 76(4), 562–581.
4.Pastor, M. 2001. Building Social Capital To Protect Natural Capital: The Quest for Environmental Justice, Political Economy Research Institute 1-26.
5.Granovetter, M. S, 1973. The Strength of Weak Ties. American Journal of Sociology 78(6), 1360-1380.
