Skip to content

Sociologinis turizmas ir purvinoka miesto gyvastis Bolonijoje

parašė Veronika @ 2014 Kovo 17

Miesto konceptas man į galvą atėjo Bolonijoje. To miesto centre nėra nei vieno gyvo medžio, viskas nulipdyta iš mineralų, vien tik akmuo, vanduo, ir nei vienintelio medžio.“

Henri Lefebvre 1

Taip, tokia ta Bolonija – italų Bologna, romėnų Bononia arba etruskų Felsina. Laukinės gamtos mėgėjams trisdešimties kilometrų spinduliu nuo jos centro geriau nesitikėti įdomių atradimų. Tuo tarpu sociologui turėtų būti kur kas įdomiau, o užvis įdomiausia – pusbroliui istorikui, miesto bibliotekos Salaborsa stiklinėse grindyse įsispoksojusiam į archeologų atkastą Via Emilia atkarpą arba savo virpančiom rankom tą pačią Via Emilia čiupinėjančiam vienoje Strada Maggiore pradžioje įsikūrusioje interjero prekių krautuvėje (romėnų kelio atkarpa čia atlieka prekystalio ir dekoracijos funkcijas…).

Bolonija prasideda ir baigiasi centrinėje stotyje

Italams Bolonija asocijuojasi su dviem dalykais: portikais ir universitetu. Pirmieji – tai visame mieste vyraujantis architektūrinis elementas, miesto pėsčiųjų takus paslepiantis po nesibaigiančiomis arkadomis. Tų pačių architektūrinių elementų (kolonų, arkų, portikų) pasikartojimas viduramžių, renesanso, modernios statybos pastatuose kuria Bolonijai būdingą vienovės ir įvairovės dermę.

Portikai - Bolonijai tipiškas miestovaizdis

Antrasis Bolonijos skiriamasis ženklas – tai seniausias pasaulyje ir geriausias Italijoje mokslo centras – Bolonijos universitetas. Dėl pastarojo Bolonija labai vertinama pačių italų ir studijomis suinteresuotų užsieniečių. Tad populiariausia turizmo forma čia ir yra – mokslo arba studijų turizmas. Tuo tarpu į tradicinių turistų maršrutus šis miestas dažnai neįtraukiamas, nes pralaimi konkurencinėje kovoje su turizmo gigantų Venecijos-Florencijos-Milano trikampiu, kurio pačiame viduryje yra įsikūręs. Aš pati Boloniją taip pat pažįstu ne iš to „tikrojo“, bet iš Erasmus turisto perspektyvos, kuriai susiformuoti padeda visas pusmetis dalyvaujančių stebėjimų slampinėjant universiteto ir portikų koridoriais.

Via Zamboni - universiteto gatvė

Tas Italijos miestams būdingos išvešėjusios turizmo industrijos beveik-nebuvimas Bolonijoje sociologui suteikia gerą progą fiksuoti paprastą, papildomai nedekoruotą kasdienybę: sodrius, lietaus neplaunamų portikų kvapus, spontaniniais užrašais (kuriuose vyrauja meilės, neapykantos, politikos ir futbolo temos) numargintas miesto sienas, ordas studentų, valkatų ir dviračių vagių, kurie viešoje miesto erdvėje tarpusavy ir su tavimi bendrauja kur kas drąsiau nei mes, šiauriečiai, esame pratę. Miesto erdvės atvirumas ir prieinamumas Bolonijoje konservatyvesniam atvykėliui gali pasirodyti nemalonus, nes tai reiškia neišvengiamą netvarką, purvą, šunšūdžius, graffiti, nuolatinę galimybę būti užkalbintam, ir ypač – paprašytam paaukoti, pirkti, pasikalbėti, užmegzti kokius nors santykius. Galiausiai, praėjus pirminiam kultūriniam šokui, atrandi save eilinįkart ramiai besikalbant su elgeta iš Rumunijos, kuris sužinojęs, kad esi iš „Rytų Europos“, pripažįsta tave saviškiu, iš kurio pinigų prašyti nedera, o gal tiesiog – beviltiška.

Bolonija, 2007 m. sausis

Bolonija, 2012 m. sausis

Tai, kad miesto aikštė skirta bendrųjų reikalų aptarimui, analizei ir idėjų sklaidai, Bolonijoje akivaizdu. Miesto gyvastis veržiasi jaunųjų energija protestuoti ir senųjų išmintimi diskutuoti čia pat, ant gatvės grindinio, nepaisant bet kurio metų ar net paros laiko. Kaip ir visur esantys portikai, nuolat pulsuojanti daugiau ar mažiau arši gatvės politika formuoja maištingą Bolonijos atmosferą, kur skelbimai apie studentams išnuomojamus butus ir kambarius būtinai ir visada klijuojami tiesiai ant perspėjimų divieto di affisione (skelbimus klijuoti draudžiama).

Bologna, 2007 m. sausis

Bolonija, 2012 m. sausis

Bolonija negraži, bet tikra. Neiščiustyta, vietomis tiesiog nemaloni, užtai visada mokanti nustebinti. Jei būtų moteris, ji būtų transvestitas intelektualas, dirbantis antikvariniame knygyne arba prižiūrintis antikinius griuvėsius miesto bibliotekos rūsyje (jei būtų vyras – lygiai taip pat).

Keletas rekomendacijų planuojantiems ilgiau ar trumpiau bastytis Bolonijoje: maistas, muzika+vynas, kinas, gatvės menai.

Tiesa, dar būna ir tokia - atvirukų - Bolonija

 

1 Burgel G., Burgel G., Dezes M. G., 1987, An interview with Henri Lefebvre, Environment and Planning D: Society and Space 5 (1) , p. 36.

Rubrika → Tekstai, Visi įrašai

One Comment
  1. Veronika @ 2014-05-24 11:58

    Dar vienas mano gidas po Boloniją, tik kiek mažiau sociologinis >> http://www.laikas.lt/lt/info/831/gidas-po-nebutina-miesta-italija-ii-dalis/

Leave a Reply

Note: XHTML is allowed. Your email address will never be published.

Subscribe to this comment feed via RSS