Skip to content

O kas tarp elito ir prekariato?

parašė Milda @ 2013 Balandžio 15

Tęsiant gyvų sociologinių tyrimų pavyzdžius, šiandien siūlau susipažinti su Didžiosios Britanijos socialinių klasių tyrimu „BBC’s 2011 Great British Class Survey“. Pastarasis įdomus tuo, kad, viena vertus, pasiūlė visiškai naują, 7 klases apimantį socialinės stratifikacijos modelį, antra vertus, rėmėsi sociologo P. Bourdieu ekonominio, socialinio bei kultūrinio kapitalo koncepcija, trečia vertus, yra didžiausias kada nors minėtos šalies socialinės stratifikacijos sistemą nagrinėjęs tyrimas.

2011 metais tarptautinė mokslininkų grupė, bendradarbiaudama su BBC Lab UK, atliko virš 161000 respondentų įtraukusią internetinę apklausą. Kadangi pastaroji apėmė tik BBC vartotojus (o tai jau yra tendencinga imtis), norint reprezentuoti visas socialdemografines grupes buvo atlikta papildoma nacionalinė apklausa.

Pasak tyrėjų, tradicinis socialinių klasių skirstymas, besiremiantis žmogaus profesija, užsiėmimu ir turtu, šiandieninėmis sąlygomis yra per paprastas modelis, tad siūlo šią sampratą praplėsti atsižvelgiant į tris klasines dimensijas – ekonominę, socialinę ir kultūrinę. Šių dimensijų atskleidimui ir matavimui mokslininkai pasitelkė P. Bourdieu 1984 m. pasiūlytą socialinio, kultūrinio ir ekonominio kapitalo sampratą, pagal kurią individai disponuoja skirtingomis minėtų trijų materialinius ir nematerialinius resursus apimančių kapitalų kombinacijomis, ir tai lemia jų padėtį visuomenėje bei gyvenimo šansus.

Aptariamo tyrimo metu ekonominis kapitalas buvo matuojamas atsižvelgiant į pajamas, santaupas, nekilnojamo turto vertę, socialinis kapitalas – per skaičių ir statusą žmonių, kuriuos pažįsta individas. Taip pat buvo atsižvelgiama į socialinio gyvenimo aktyvumą, dalyvavimą organizacijose, politikoje ir pan. Taip pat matuotas kultūrinis kapitalas, apibrėžiamas per kultūrinių interesų bei veiklų pobūdį bei mastą. Apklausoje buvo domimasi individo laisvalaiko leidimo, muzikos, maisto preferencijomis, medijų vartojimu ir pan.

Pagal tyrimo rezultatus, XXI a. Jungtinės Karalystės gyventojai sutelpa į 7 socialines klases:

Elitas („Elite1 ,apie 6%  populiacijos) – labiausiai privilegijuota Didžiosios Britanijos grupė, savo rankose turinti didžiausią visų trijų kapitalų koncentraciją. Nuo kitų klasių skiriasi ekonominiu kapitalu, būdingas parodomasis aukštosios kultūros vartojimas. 97% šios klasės atstovų yra savo gyvenamosios vietos savininkai.

Pasiturinti vidurinioji klasė („Established middle class“, apie 25%  populiacijos) –  didžiausia ir visuomeniškiausia grupė, taip pat disponuojanti aukštais visų trijų kapitalų lygiais, tačiau išskirtinai pasižyminti kultūriniu kapitalu (mėgstanti vartoti klasikinę kultūrą).

Naujai praturtėjusieji („New affluent workers“, apie 15%  populiacijos) – išskirtinai jaunų žmonių grupė, turinti vidutinį ekonominį kapitalą ir pasižyminti socialiniu ir kultūriniu aktyvumu. Pastaroji grupė linkusi vartoti ne klasikinę, o šiuolaikinę kultūrą, medijas.

Techninė vidurinioji klasė („Technical middle class“, apie 6%  populiacijos) – maža, pasiturinti, tačiau žemą socialinio ir kultūrino kapitalo lygį valdanti grupė. Nuo prieš tai buvusios skiriasi savo socialine izoliacija ir apatija kultūrai.

Paslaugų sektoriaus darbuotojai („Emergent service workers“, apie 19% populiacijos) – nauja jaunų miesto gyventojų grupė, kuri yra palyginti neturtinga, bet turi aukštą socialinį ir kultūrinį kapitalą. Paprastai nuomojasi butą Londone ar gyvena universitetiniuose miesteliuose, studijuoja menus/humanitarinius mokslus. Pastarosios ir „New affluent workers“ klasės atstovai dažniausiai yra tradicinės darbininkų klasės tėvų, paveiktų deindustrializacijos, masinio nedarbo, migracijos, urbanizacijos procesų ir pan., vaikai.

Tradicinė darbininkija („Traditional working class“, apie 14%  populiacijos) – žemu visų trijų kapitalų lygiu disponuojanti klasė, tačiau dar negyvenanti skurde. Minėtos klasės atstovai turi nekilnojamojo turto (dažniausiai būstą, kuriame gyvena) ir yra seniausia amžiumi klasė (amžiaus vidurkis – 66 m.). Tai vienintelė klasė, kurioje yra daugiausiai moterų.

Prekarijatas („Precariat/precarious proletariat“, apie 15% populiacijos) – vargingiausia, dažniausiai skurstanti Jungtinės Karalystės klasė, disponuojanti mažiausiu socialiniu, kultūriniu bei ekonominiu kapitalu. Tai grupė, kuri visose gyvenimo srityse patiria daugiausiai rizikos, netikrumo bei socialinės izoliacijos.

Smalsumo dėlei, galite patys pabandyti užpildyti originalų 25 min. trunkantį klausimyną, arba sutrumpintą jo variantą, ir sužinoti, kuriai klasei priklausytumėt. Pasak mokslininkų, šio tyrimu jie norėjo išryškinti ir blankiausius atspalvius, niuansus, kas šiandien yra socialinė klasė bei kad tarp žemiausio ir aukščiausio laiptelio yra kur kas daugiau variacijų nei anksčiau manyta.

Iškart prisiminiau neseniai skaitytą mintį apie didelių duomenų masyvų analizėje kylančias grėsmes, kuomet egzistuojančios socialinės nelygybės dar labiau įtvirtinamos niveliuojant įvairių mažumų balsą. Kitaip sakant, didelių apimčių kiekybiniai tyrimai dažnai nekelia sau klausimo, kurios visuomenės dalies balsas galėjo likti neįtrauktas, kas liko šešėlyje? Taigi, pagalvojau, kad naujas socialinių klasių skirstymo modelis gali būti metodologiškai parankus vykdant kitus Didžiosios Britanijos visuomenės tyrimus, stengiantis išryškinti įvairiapusiškesnes grupių tendencijas įvairiose gyvenimo srityse.

Ką manote apie tokį socialinių klasių modelį? Ar ir kiek jis tinka Lietuvos kontekste?

________

1 Sąvokų vertimas paimtas iš čia

Tyrimo pristatymą mokslinėje publikacijoje rasite štai čia, informaciją apie tyrimą BBC šaltiniuose rasite čia, čia, čia, čia.

Rubrika → Tekstai, Visi įrašai

2 Comments
  1. Antanas @ 2013-04-15 12:13

    Neturiu kada gilintis, bet iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tyrėjai padarė chrestomatinę Bourdieu interpretavimo klaidą. Jie pėmė kultūrinio kapitalo apibrėžimą iš jo meno sociologijos tyrimų ir pritaikė stratifikacijos tyrimui. Šiuo atveju reikėjo naudoti platesnį kultūrinio kapitalo apibrėžimą, kuris apima ne tik “kultūrinius interesus”, t. y. prekių vartojimo, meninį skonį ir elgesio manieras, o dar ir bet kokius individo įgūdžius. Dėl šios klaidos “Technical middle class” piešiama kaip turinti mažą kultūrinio kapitalo lygi, kai tuo tarpu ji kaip tik turi DIDELĮ kultūrinio kapitalo lygį – gausias technines žinias ir įgūdžius. :) Man regis, kad dabartinėje visuomenėje bet kokie stratifikacijos tyrimai (ypač naudojantys kultūrinio kapitalo sąvoką) susiduria su subkultūrizacijos fenomeno keliamomis problemomis. Jeigu ekonominis ir socialinis kapitalas vis dar išlieka universalūs – kuo daugiau jų turi, tuo tai yra didesnis privalumas, tai kultūrinis yra tik iš dalies universalus. Kultūrinis kapitalas kaip įgūdžiai yra priklausomas nuo ekonominio kapitalo, nes individas gali turėt tam tikrų įgūdžių, bet jie gali būti niekam nereikalingi – niekas už juos nemokės. Kultūrinis kapitalas kaip estetinis skonis yra dar mažiau universalus, nes kiekviena socio-kultūrinė grupė, nesvarbu, ar tai būtų meninė, profesinė, religinė, kriminalinė ir t. t., turi savo, kaip lauko, veikimo logiką ir specifines žinias bei įgūdžius, kurių reikalauja iš individų, norinčių tame lauke užimti dominuojančias pozicijas.
    Reiktų nepamiršti dar vieno dalyko: privilegijos visada turi savo kainą. Dominuojamieji taip pat yra dominuojami savo dominavimo, o tarp klasių visada tvyro kažkiek pavydo ir paniekos. Žodžiu, man realistiškesnis variantas yra kalbėjimas ne apie socialinę stratifikaciją, o apie socialinę organizaciją ir struktūrą. Stratifikacija visada implikuoja hierarchiją, o tinklaveikos visuomenėje ji yra gerokai apgriuvusi, sušvelninta. O dominuojanti visgi yra viduriniosios klasės, o ne aukštuomenės kultūra, nes tokia kultūra yra rentabilesnė, kadangi iš vidutines pajamas gaunančių milijonų žmonių galima daugiau uždirbti negu iš saujelės turčių, kuriuos aptarnauja nišinė materialinių ir kultūrinių prekių pramonė. Žodžiu, įdomu, kad jie pritaikė Bourdieu perspektyvą, bet ir ji nėra be trūkumų.

    Rekomenduotinas skaitinys: http://bookos.org/book/1191626/7c0ccc0

    Lietuvoje ne visai tiktų Angliškas modelis, nes pas mus to Angliško elito nelabai ir yra. Ten kai kurios elito šeimos maksimalų visų trijų kapitalų kiekį laiko gerus kelis šimtmečius, jeigu ne ilgiau. Pas mus “elitas” yra labiau nouveau riche tipo. :) O šiaip, gal visai ir tiktų, tik gal visų “working class” daugiau yra, o “middle class” mažiau, ypač “established middle class” Daugiausia jaunimo turbūt sudaro “Emergent service workers” :)
    Išbandžiau sutrumpintą klausimyną – Traditional Working Class.

Leave a Reply

Note: XHTML is allowed. Your email address will never be published.

Subscribe to this comment feed via RSS