Skip to content

Lėtieji ir greitieji stebėtojai: sociologija vs žurnalizmas

parašė Julija @ 2011 Liepos 22

Šį vasaros penktadienio vakarą leidžiu internete, stebėdama pasaulio naujienas iš Norvegijos: sprogimą(-us?) Osle ir šaudymus Utoya saloje. Skirtingai nuo statiško Delfio straipsnio (kuris apie įvykį vėlavo pranešti bent porą valandų), atitinkamos gyvos transliacijos BBC svetainėje ir Twitteryje yra atnaujinamos nuolat, vos tik atsiranda bet kokia nauja informacija, įtraukiant tiek pačių žurnalistų surenkamus duomenis, tiek vietoje esančius paprastus piliečius, tiek įvairių sričių specialistus. Dėl technologijų pokyčių, vis didesnė žurnalistų darbo dalis yra tokių informacijos srautų stebėjimas, o ne tiesioginis raportavimas iš įvykių vietos – nes taip veikti yra greičiau ir efektyviau.

Tuo pačiu metu, ėmiau galvoti apie santykį tarp dviejų stebinčiųjų profesijų – sociologijos ir žurnalizmo.

Sociologus ir žurnalistus vienija panašūs etikos principai – išankstinių nuostatų atsisakymas, šaltinių saugojimas, nesmerkimas, išsamumas. Taip pat sutampa ir naudingi gebėjimai – smalsumas, taiklių klausimų formulavimas, drąsa būti tam tikrose vietose tam tikru laiku, informacijos tikrinimas-pertikrinimas ir taip toliau. Tiek geri žurnalistai, tiek geri sociologai yra, visų pirma, geri tikrovės stebėtojai.
Skirtis prasideda tada, kai reikia pateikti pasauliui savo darbo rezultatus. Kol sociologai dėlioja duomenis į sistemą, juos analizuoja ir rašo tyrimų ataskaitas, straipsnius bei monografijas, tikrovės aktualijos spėja pasikeisti, o žurnalistai jau būna išgvildenę dešimtis naujų temų. Tokiu būdu, sociologai yra lėtieji stebėtojai, o žurnalistai – greitieji.

Nuo pat „Socialios sociologijos“ paleidimo galvoju, kaip galėtų sociologas reaguoti į žaibišką pasaulio naujienų pranešimą – pradedant Kaczynskio žūtimi ir tęsiant rinkimais Baltarusijoje arba Fukušima? Akivaizdu, kad neįmanoma čia pat „atlikti tyrimą“. Arba pasiremti moksline patirtimi, jeigu tokio pobūdžio įvykis nėra tavo specifinė tema. Arba perskaityti vieną-kitą esminę tos temos knygą. Arba prognozuoti, kas bus po to, nes sociologija – tai ne futurizmas. Arba parodyti situaciją per tam tikros teorinės prieigos prizmę, nes tai bus per paviršutiniška ir nežinia, ar kam įdomu. Kas dar? Ilgainiui padariau išvadą, kad žaibiškos reakcijos noras yra žurnalistinis, ne sociologinis polinkis ir sunku atrasti tinkamą aktualijų komentavimo formatą.

O būti greituoju ir lėtuoju stebėtoju yra, iš esmės, tiek pat įdomu, tik pirmu atveju gauni momentinį savo darbo įvertinimą, o antruoju – išliekamąją vertę. Ką manote jūs?

2 Comments
  1. tinginys @ 2011-07-25 07:05

    As manau, kad geras sociologas geba sociologiskai pakomentuoti bet kuria aktualiją jau kitą dieną nuo įvykio…”čia ne mano domėjimosi sritis” gali būti tik prasto sociologo pasiteisinimas:)

  2. Agnė @ 2011-07-27 21:31

    Kažką tokio kalbėjo Bourdieu (neabejotinai ne vien tik jis). Apie tai, kuo skiriasi sociologija nuo žurnalistikos. Čia ir yra esmė ne tas asmens įsigilinimas į sritį. Ir geras sociologas, ir geras žurnalistas gali pakomentuoti įvykį greitai ir kokybiškai. Bet ar greitas gali būti sociologinis komentaras? Taip, komentuojantis asmuo gali remtis savo, sociologine ar ne, patirtimi, jau turimais duomenimis bei žinomais panašių įvykių aiškinimais, ir pateikti greitą atsiliepimą apie reiškinius. Bet ne dėl to, kad jis čia pat greitai atliko kokybišką analizę, o dėl to, kad ryškūs įvykiai neretai būna tam tikrų jau seniai vykstančių procesų pasekmė arba bent jau sąlygoti jų.
    Tačiau jeigu kalbame apie to įvykio analizę, o ne komentarą, tada skiriamo tam laiko turi būti daugiau. Ir dėl to, kad būtų galima įsigilinti, ir dėl to, kad būtų atsiradęs nuotolis, leidžiantis ramiai reflektuoti.
    Kita vertus, čia verta pamąstyti ir apie keliamas vertybes bei principus bei jų tarpusavio kovą. Vienoje pusėje vertinamas greitis ir informacijos patrauklumas, kitoje, nors neatmetami ir pastarieji, svarbiau yra objektyvumas ir tiesa. Bent iš dalies šie dalykai vienas kitam prieštarauja. Va tada verta susimąstyti apie tikriausiai dar iki šiol ryškią perskyrą tarp akademikų sociologų ir žurnalistinių (viešųjų ar viešai pasisakančių) sociologų, ar ne tik sociologų (Lietuvoj gal kiek per mažai mes dar jų turime, taigi nėra ir perskyros), bet ir intelektualų apskritai.

Leave a Reply

Note: XHTML is allowed. Your email address will never be published.

Subscribe to this comment feed via RSS