Apie sociologinius regėjimus

Kodėl vis pralaimime „kovą“ su alkoholizmu ir kontrabanda? Kodėl UNODC (United Nations Ofice on drugs and crime) 2011 metų narkotikų prevencijos ataskaitoje Lietuva pažymėta kaip narkotikų kelio iš Afganistano dalis? Kodėl pirmaujame pagal savižudybių skaičių? Kodėl vis dar skolinamės iš Tarptautinio valiutos fondo? Būtų galima tęsti ir tęsti..

Čia nepateiksiu atsakymų į minėtus klausimus, veikiau bandysiu ieškoti skirtingų plotmių, kuriose jie gali tūnoti. Nors ir labai skirtingos, šios plotmės glaudžiai siejasi tarpusavy, tuo pačiu pateikdamos didelį iššūkį makro sociologui, siekiančiam atskleisti ne paskirą problemos aspektą, bet visą susiklosčiusią situaciją.

Greta oficialiosios, daugeliui tyrėjų gerai pažįstamos ir sociologiniais metodais matuojamos pusės, „didžiosios“ problemos dažniausiai turi savo latentiškąją plotmę, kuri neprieinama oficialių, „patikimų“ duomenų pavidalu. Atlikus net ir nepriekaištingus metodinius judesius su oficialiais duomenimis, išvadose jaučiame esant trūkumų, o dar dažniau jos neatrodo įtikinančios. Taigi, norint suprasti reiškinius, reikia leistis į „nematomą“, nepatogią ir dažniausiai neoficialią reiškinių pusę (kurioje tyrėjas dažniausiai nėra pageidaujamas) ir bandyti rasti trūkstamą grandies dalį. Tačiau tuomet sociologas imamas kaltinti subjektyvumu, angažuotumu ar sąmokslo teorijomis. Situacijos dvilypumas (o gal komiškumas?) ypač paaštrėja, kai rezultatus jis pristato institucijoms, kurių latentinius ryšius tyrinėjo. Šios savo ruožtu sprendžia, ar suteikti finansavimą kitam jo tyrimui.

Vis dažniau nutinka taip, kad į procesus, vykstančius nacionaliniu mastu, tenka žiūrėti per globalią prizmę. Ypač tada, kai šie procesai siejasi su galia ar finansiniais ištekliais. Moderniosios technologijos leidžia juos išskaidyti erdvėje vengiant atsakymo, kas yra kas. Tokią būseną Manuel Castells pavadino space of flows. Zygmunt Bauman šį reiškinį įvardina dar tiksliau: „tikimasi, jog to, kas beliko iš politikos, turi imtis valstybė, tačiau valstybei neleidžiama liesti nieko, kas susiję su ekonominiu gyvenimu: visus tokio pobūdžio veiksmus pasitiks staigus, nirtulingas baudžiamasis pasaulio rinkų atsakas“ (1). Šiuo atveju sociologui tenka pabūti ir globaliu sekliu, bandančiu išsiaiškinti, kur ir kada spėjo pasikeisti jėgų pusiausvyra, atnešusi į mūsų kraštą naujų vėjų, o gal net ir audrų.

Taigi, norint deramai išanalizuoti tam tikrą reiškinį, sociologui reikia pažinti tris tiriamo objekto lygmenis: oficialių – viešą, latentinį vietinį ir latentinį globalų. Tačiau tai dar ne viskas. Dauguma svarbių ir svarių reiškinių apima daugybę tarpusavy persidengiančių socialinio gyvenimo sferų, kaip antai: viešoji politika, ekonomika, atitinkami praeities įvykiai, tam tikri kultūros reiškiniai bei bendrasis konkretaus žmogaus pasaulio suvokimas (žinojimo sociologijos objektas). Ši daugiasluoksnė terpė veikiama šimtų  priežasties – padarinio ryšių dažniausiai yra skaidoma į atskiras sritis ir išdalinama skirtingiems mokslams.

Tačiau gabus ir ambicingas sociologas, norintis atsakyti į visą makro klausimą, „kaip tai vyksta“, turi matyti tiriamą reiškinį iš paukščio skrydžio. Pastebėti, kaip objektą plačiai raizgo skirtingų žmogaus veiklų šaknys; dar daugiau, įvardinti tų šaknų pavadinimus, charakteristikas ir prognozuoti, kokiomis kryptimis jos bujos ateityje.

Tam, kad įvykdytų visas išvardytas sąlygas, be įprastų sociologijos žaidimo taisyklių išmanymo, sociologui reikia ilgus metus tobulinti savo uoslę paslėptiems duomenims  ir galąsti  žvilgsnį matymui iš paukščio skrydžio. Tik tada jis bus svarus ir patikimas balsas viešojo socialinio diskurso kakofonijoje. Kitaip tariant, kokybiškai ir „proveržiškai“ sociologijai reikia laisvai ir skvarbiai matančių asmenybių, kurioms formuotis Lietuvoje buvo palyginti nedaug laiko. Visa laimė, kad turime ir tokių erelių bei sakalų kurie savo laisvą ir skvarbų mąstymą sugebėjo ištobulinti net ir gyvendami geležinėje uždangoje. Mokykimės iš Jų.

______________________

(1) Bauman, Zygmunt. 2007. Globalizacija, pasekmės žmogui. Vilnius: Apostrofa.