Moterys ir feminizmas televizijos seriale „Mad Men“
Socialūs sociologai ne tik skatina studentus dalintis savo tekstais, bet ir kviečia dėstytojus demaskuoti įdomius studentų darbus. Taigi, jei esi studentas, manantis, kad parašei įdomų sociologinės tematikos tekstą, arba dėstytojas, sutikęs dėmesio vertą studento darbą – pasidalink juo su mumis ir kitais! Šįkart pristatome kolegės Vaidos Tretjakovos pasiūlytą žurnalistikos bakalaurantės Rasos Radzevičiūtės esė apie moteris ir feminizmą televizijos seriale „Mad Men“
Vieta – Niujorko Madison Aveniu, tuo metu buvusi reklamų agentūrų centru. Vienoje šių įstaigų ir vyksta pagrindinis serialo Mad Men veiksmas. Joje aukščiausias pareigas užima vyrai, moterims paliekant žavios sekretorės ar ryšio operatorės vaidmenis. Tačiau vienomis svarbiausių šio serialo herojų tampa būtent jos – savimi pasitikinčios, siekiančios karjeros ar jau sukūrusios šeimas. Mad Men kūrėjai seriale stengiasi atspindėti to meto moterų padėtį visuomenėje, tradicijas bei jų griovimą.
Septinto dešimtmečio stilistika, kokteilių vakarėliai bei cigarečių dūmuose skendintys kambariai – tik dalis serialo Mad Men kuriamo pasaulio. Už žavaus įpakavimo slypi diskriminacinės septintojo dešimtmečio pradžios realijos bei istoriniai įvykiai. Veikėjų gyvenimuose figūruoja rasizmas, homofobija ir seksimas, į veiksmą įpinamos politinės permainos, tokios kaip juodaodžių kova už lygias teises bei John F. Kennedy prezidentavimas ir nužudymas.
Pagrindinių serialo herojų charakteriuose ir gyvenimuose galima įžvelgti second wave feminizmo apraiškų, Betty Friedan ar Helen Gurley Brown veikaluose išreikštų idėjų. Šiame esė bandysiu įrodyti, kad serialas, pasitelkdamas istorines septintojo dešimtmečio aplinkybes, šiuolaikiniam žiūrovui perteikia tokias feministines idėjas, kaip lyčių lygybė, moterų teisės profesinėje veikloje, seksualinis moterų išsilaisvinimas ir šeimyniniame gyvenime reikalingos permainos. Analizės metu bus remiamasi pavyzdžiais iš serialo Mad Men.
Užuominos į istorinius įvykius bei kultūrines aktualijas, tokias kaip Volkswagen „Lemon“ reklama ar The Beatles koncertas Niujorke, leidžia nustatyti gana tikslią serialo laiko juostą. Televizijoje jau parodytų keturių sezonų veiksmas vyksta 1960–1965 m. Tai reiškia, kad B. Friedan The Feminine Mystique, išleista 1963 m., jau spėjo pasiekti JAV skaitytoją. Remiantis šiuo veikalu ir nagrinėsiu vieną serialo heroję – autorės bendravardę Betty Draper (toliau tiesiog Betty).
Ši moteris, ištekėjusi už pagrindinio serialo veikėjo, iš pažiūros turi viską – didelius namus priemiestyje, žavų vyrą, vaikų ir net tarnaitę–auklę, kuri šiuos prižiūri. Laisvalaikiu Betty jodinėja, planuoja vakarėlius ir rūpinasi namais, nors ruošos krūvis ne itin didelis, turint omeny samdomą pagalbą. Betty upper-class gyvenimas, parūpintas sutuoktinio, reiškė finansinį stabilumą, brangias dovanas ir keliones. Tačiau visos šios gerovės apsupty iškyla didžioji Betty problema – ji nelaiminga. Pirmajame serialo sezone tai iliustruojama pasitelkiant jos nepaaiškinamas fizines problemas – pavyzdžiui, kad Betty rankos nesuvaldomai nutirpsta. Daktaras, neradęs jokių fizinių negalavimų, nusiunčia ją pas psichologą, kuris visą informaciją iš susitikimų perduoda Betty vyrui. Jo diagnozė – žmona labai nerimastinga.
Jos nesutarimas su savo vaikais, jų auklėjimas barant, rėkiant ar mušant – tai Betty nelaimingos būsenos, nesugebėjimo prisitaikyti prie motinos ir namų šeimininkės vaidmens išraiška. Ji pati savo psichologui prisipažino, kad kurti šeimą ją pastūmėjo motina – “She wanted me to be beautiful so I could find a man. There’s nothing wrong with that. But then what? Just sit and smoke and let it go until you’re in a box?”(1). Šie Betty žodžiai ir elgesys iliustruoja B. Friedan įvardintą gyvenimo kelio pasirinkimo problemą – šeima arba darbas, ne abu. Kurti šeimą ir ieškoti vyro reikėjo, anot Betty, kol ji dar žavi ir jauna. Tačiau jos praeityje galima įžvelgti ir didesnių siekių, negu namų šeimininkės gyvenimas: ji baigė universitetą, vėliau sėkmingai dirbo modeliu Italijoje. Būtent serija, kurioje Betty trumpam suteikiama galimybė vėl pasinerti į modelio karjerą, tuo pačiu prisimenant savo nepriklausomą gyvenimą, atskleidžia jos prarastas ambicijas ir trumpam paverčia ją laiminga. Sutuoktinis šiam užsiėmimui neprieštarauja, tačiau paaiškėja, kad reklamos agentūra Betty pasamdė tik bandydama įkalbinti jos vyrą priimti jų darbo pasiūlymą. Galiausiai herojė grįžta į namų šeimininkės kasdienybę. Paskutinėse serijos minutėse ji ima žaisliniu ginklu šaudyti iš narvelių išleistus kaimyno karvelius, taip išliedama pykti ant gyvenimo „dėžėje“.
Dar viena idėja, atskleidžiama per Betty personažą, yra moters teisė būti atsakingai už savo kūną. Sužinojusi, kad laukiasi trečio vaiko, ji atsargiai paklausė daktaro, ar neturi kito pasirinkimo (Niujorko valstijoje, kurioje vyksta veiksmas, abortai legalizuoti tik 1970 m.) Jo reakcija į klausimą: pirma patikinimas, kad figūra po gimdymo bus tokia pat žavi, vėliau nuostaba, kad ištekėjusi ir pasiturinti moteris net svarstytų tokią galimybę, kuri skirta nebent jaunoms panelėms, neturinčioms kito pasirinkimo. Tai tik dar vienas pavyzdys, kaip mažai moterys galėjo kontroliuoti ne tik savo šeimyninį ar asmeninį gyvenimą, bet ir kūną. Ištekėjusios moters pareiga buvo gimdyti ir auginti vaikus, nesvarbu, nori ji to ar ne.
Be to, Betty buvo beišsiskirianti su vyrų, kuriam namo grįžti leido tik sužinojusi apie neplanuotą nėštumą. Ji nenorėjo tapti vieniša motina, nes neigiamas aplinkinių požiūris tuo metu atrodė baisesnis negu gyvenimas nelaimingoje santuokoje. Tai seriale parodo išsiskyrusios kaimynės, auginančios du mažus vaikus, pavyzdys. Betty jai išreiškia gailestį, kitos ją nužiūri žeminančiu žvilgsniu, apkalba už nugaros ar dirbtinai meiliai domisi, kaip sekasi. Viena kaimynių net teigia, kad dėl išsiskyrusios moters kaimynystėje gali kristi nekilnojamojo turto kainos. O baisiausia tai, kad jai teks pačiai rūpintis pinigais, vaikų išlaikymu ir susirasti darbą – nesuvokiamas dalykas pasiturinčių vyrų aprūpintoms namų šeimininkėms. Taigi savo ambicijas ir nepriklausomybę moterys iškeisdavo į užtikrintą materialinę gerovę bei palaikymą iš visuomenės.
Kaip Betty priešingybė seriale pateikiama Peggy – jauna moteris, baigusi sekretorių mokyklą ir įdarbinta reklamos agentūroje pagrindinio veikėjo, Betty vyro, sekretore. Tačiau jos atkaklumas padeda Peggy kilti karjeros laiptais iki reklamų kūrėjos pareigų. Savo talento ir atsidavimo darbui dėka ji pamažu pelno pripažinimą, atskirą kabinetą bei sekretorę.
Priešingai negu Betty, patyrusi problem that has no name (2), nelaimės ir nepilnavertiškumo jausmą, Peggy susiduria su nelygybe, moterų žeminimu ir priešiškumu savo profesinėje veikloje. Viena problemų, į kurias dėmesį atkreipia serialo kūrėjai – atlyginimas. 1963 m. įsigalėjo The Equal Pay Act, kuriame teigiame, kad darbuotojams, atliekantiems vienodą darbą, turi būti mokamas tas pats atlyginimas, nepaisant jų lyties (3). Nors Peggy, sužinojusi, kad gauna ne ką didesnį atlyginimą nei jos sekretorė, ir kur kas mažesnį nei bendradarbiai vyrai, remiasi šiuo dokumentu bandydama išsiderėti didesnę algą, į jos prašymą neatsižvelgiama.
Kitas dažnas reiškinys, su kuriuo Peggy susiduria pirmą darbo dieną – seksualinis priekabiavimas. Šiuolaikiniam žiūrovui nepriimtini ir žeminantys komentarai tuo metu buvo moterų kasdienybė. Tai ypač gerai matoma reklamos agentūroje, kurioje moterys vadinamos meilutėmis ar brangutėmis, o Peggy vienas bendradarbių pasiūlo pasitrumpinti sijoną ir pabrėžti liemenį – gal tada atrodys panašiau į moterį (4).
Trečias moters tipo pavyzdys – Joan, reklamos agentūros administratorė. Ji, panašiai kaip Peggy, lipo karjeros laiptais, kol pelnė aukščiausias jai įmanomas pareigas. Ši veikėja atrodo labiausiai savimi pasitikinti: tvirtai vadovauja sekretorėms, nebijo nurodinėti agentūroje dirbantiems vyrams ir jiems atsikirsti, o savo seksualumą pasitelkia siekdama asmeninės naudos. Jos profesionalumas ir gebėjimas organizuoti biuro veiklą įrodo, kad darbe jai neužtenka remtis vien savo fiziniais atributais. Asmeniniame gyvenime ji mėgaujasi meilužių dėmesiu, bet nesileidžia būti jų kontroliuojama.
Tačiau ir Joan neatspari to meto tradicijoms. Ji stengiasi slėpti savo amžių, kurio paviešinimas darbo vietoje sukelia nemalonias apkalbas – pasirodo, kad jai jau 30 m., nors nei vyro, nei rimto draugo Joan neturi. Galiausiai ji susižada su jaunu daktaru, kuris, nepakęsdamas jos nepriklausomybės ir spinduliuojamo seksualumo, išprievartauja Joan jos biure – vietoje, kurioje ji jaučiasi svarbi, savarankiška ir kažką pasiekusi. Tačiau jos sužadėtinis tikėjosi pasyvios, paklusnios žmonos ir savo brutaliu elgesiu bando numalšinti Joan ambicijas.
Pirmojoje serijoje aprodant reklamos agentūrą buvo ištarta viena geriausiai požiūrį į moteris apibūdinančių frazių: „Try not to be overwhelmed by all this technology. It looks complicated, but the men who designed it made it simple enough for a woman to use.“ (5). Moterų nuvertinimas, visuomenės spaudimas laikytis tradicijų, jų troškimų sumenkinimas ir nelygios teisės profesinėje veikloje – visa tai įtikinamai pavaizduojama seriale. Darosi aišku, kad Mad Men, pabrėždamas septintojo dešimtmečio pradžioje vyravusią situaciją, bando auditoriją supažindinti su istorinėmis aplinkybėmis, lėmusiomis second wave feminizmo pradžią. Būtent vaizduojant to meto realybę žiūrovui bandoma įrodyti feministinio judėjimo svarba.
________
- FEIG, Paul. Mad Men. 1 sezonas, 9 serija. 2007 rugsėjo 13.
- FRIEDAN, Betty. The feminine mystique. London, 1963.
- The Equal Pay Act of 1963. Prieiga per internetą: http://www.eeoc.gov/laws/statutes/epa.cfm
- TAYLOR, Alan. Mad Men. 1 sezonas, 1 serija. 2007 liepos 19.
- TAYLOR, Alan. Mad Men. 1 sezonas, 1 serija. 2007 liepos 19.
Literatūra:
- ŚLĘCZKA, Kazimierz. Feminizmas. „Minties“ leidykla, 2005.
- FRIEDAN, Betty. The feminine mystique. London, 1963.
- BROWN, Helen Gurley. Sex and the single girl. London, 1963.
- U.S. abortion history. Prieiga per internetą: <http://www.abort73.com/abortion_facts/us_ abortion_history/>.
- The Equal Pay Act of 1963. Prieiga per internetą: <http://www.eeoc.gov/laws/statutes/epa.cfm>.
Trackbacks & Pingbacks