David Bowie – rafinuotas ateities šokas, nutikęs dabar
Dar per 5-tąjį Sociokino gimtadienį skrisdami į Mėnulį socializavomės su Bowie fone. Jis periodiškai sušmėžuoja sociolog(i)ų pasibuvimų soundtrack’uose, o pas kai kurias iš jų gana stipriai apsigyvenęs sąmonės ir pasąmonės kampeliuose. O beveik prieš savaitę, sekmadienio vakarą, galvodama, kaip kitą rytą pristatysiu savo naują tekstą, prisiminiau, kaip Davidas 1998 m. atsakinėjo į Marselio Prusto klausimyną:
-What is your current state of mind?
-Pregnant.
Tai va taip aš jaučiausi kokį mėnesį, kai taip nekantriai norėjau išgimdyti šį tekstą. O sausio 11-osios rytą buvo siurrealu išgirsti apie Bowie mirtį.
Iki tos dienos nebuvau susidūrus su tokiu rafinuotu įžymybės išėjimu iš šio pasaulio, kokį mums pademonstravo iš bendros tvarkos nuolat iškrisdavęs Davidas. Jis padarė kai ką visiškai neįprasto šiuolaikinei žvaigždei – jis mirė privačiai. WOW. Jokia žinutė apie Bowie vėžį per daugiau nei metus neprasprūdo į viešumą; prieš mirtį jis išleido naują albumą bei du, simbolių kupinus, nuosekliai link atsisveikinimo vedančius klipus; parašė padėkos ir atsisveikinimo žinutes savo bičiuliams, draugams, kolegoms (kurias kaip atsisveikinimą šie žmonės suprato tik sužinoję apie jo mirtį); vietoj pompastiškų laidotuvių – nuo viešos akies paslėptas palaikų kremavimas, juk jis norėjo tiesiog išnykti. Stebint į spintą, lyg karstą, lendantį dainininką, akyse pajaučiau bręstant ašaras. Bet ne liūdėsio, o žavėjimosi jo laikysena, orumu, drąsa. Pamenu, prieš kelis metus sveikindama savo draugą su gimtadieniu jam palinkėjau Bella Figura – elegantiškos laikysenos visuomenėje ir rafinuoto abejingumo kasdienio gyvenimo nusivylimams. Bowies tikrai turėjo Bella Figura!!!
Ai, beje, Bowie suteikia daug peno sociologiniams kapstinėjimams – šalia kitų buvimų jis buvo ir sociologinis fenomenas. Pop kultūra, ikonizavimas, fanai, žvaigždžių kultas, identitetas, savastis, įvaizdžiai, simboliai, kūnas, lytis, seksualumas, suprekinimas, socialinės normos, (ne)normalumas, deviacija, konformizmas, subkultūros, mažumos, LGBTQ+, modernybė, masinės medijos, mada – tai pagrindinės temos, kurių kontekste įvairių disciplinų atstovai analizuoja šį vieną įtakingiausių popkultūros veikėjų. Ar įmanoma atsakyti, kas buvo „tikrasis“ gebėjimą žaisti įvaizdžiais, kaukėmis, vaidmenimis turėjęs muzikos asas? Kokia jo įtaka visuomenės kultūriniam, socialiniam, politiniam gyvenimui?
Štai 2012 m. Limeriko universitete Airijoj net tris dienas vyko konferencija “Strange Fascination? A Symposium on David Bowie“, kurią organizavo minėto universiteto Sociologijos katedra. Įvairiausių disciplinų atstovai bei Bowie fanai bei šiaip muzikos mėgėjai ne tik dalinosi savo įžvalgomis apie įvairius, aka visuomenė ir Bowie, aspektus bet ir klausėse Bowie tribute koncerto. Į fenomenalią asmenybę gilinosi ir daugybė tarpdisciplininių studijų, pavyzdžiui: “David Bowie: Critical Perspectives“, “David Bowie: Fame, Sound and Vision“, “Enchanting David Bowie: Space/Time/Body/Memory” ir t. t.
„Tai buvo ateities šokas, bet ta ateitis buvo dabar“,- 1972 metais per televizorių vienoje laidoje pirmą kartą pamatęs Bowie – neaiškų kosminį džaivą tiek muzikos, tiek išvaizdos atžvilgiu - pagalvojo Gavin Friday (kuris turbūt išreiškė aliuziją į futuristo Alvin Toffler knygą “Future Schock“. Šiuo terminu apibūdinama psichologinė individų ir visos visuomenės būsena „Pernelyg daug pokyčių per trumpą laiką“ (too much change in too short a period of time)). Taip, metamorfoziškas Bowie ir socialiniai pokyčiai – daug ką bendro turintys dalykai.
„Aš norėjau būti naujų idėjų kurstytojas, aš norėjau užvesti žmones ant naujų perspektyvų kelio – aš visada norėjau būti tokio tipo katalizatorius. O muzika – katalizuojantį poveikį turintis įrankis“,- yra sakęs muzikantas.
O Bowie gedėjimo policininkams-kontrolieriams, kurie galvoja „nu kiek galima… visi apie tą Bowie… kai numirė, tai staiga visi jį labai pamėgo“, rekomenduoju paskaityti šitą.
…Time may change me
But I can’t trace time…
