Alkaniems gyvų socialinio eksperimento pavyzdžių

Ne kartą esu girdėjusi nebūtinai sociologijos studentus skundžiantis (panašius dalykus minėjo ir kokybinio sociologijos absolventų tyrimo metu kalbinti informantai), kad kursuose apie sociologinių/socialinių tyrimų metodus dėstytojai pateikia per mažai konkrečių vietinių ir užsienio tyrimų pavyzdžių, o jei ir pateikia, tai jie dažniausiai būna klasikiniai, vykdyti XX am. viduryje/antroje pusėje, be to, tik akademiniai. Kitaip sakant, studentai alkani gyvų, aktualių šiandien arba bent vakar, ypač rečiau naudojamų metodų pritaikymo iliustracijų ne tik akademinėje srityje. Atsiskaitymui atlikdami mini-tyrimus, kurių metu naudoja pvz. dalyvaujančio stebėjimo metodą, jie jaučiasi pernelyg žaidžiantys ir nesusiformuoja supratimo, kad naudojant panašius metodus gali būti vykdomi svarbūs, gerą finansavimą gaunantys ir socialinius ar politinius sprendimams galintys nulemti tyrimai (esu girdėjusi sakant, kad pvz. eksperimentas apskritai šiandien nebenaudojamas, tik vadovėliuose aprašomas tyrimo metodas). Manau, kad šią spragą turi užpildyti ne tik dėstytojai, bet ir patys studentai, praleisdami daugiau laiko savarankiškai domėdamiesi aktualiais XXI am. atliekamais tyrimais. Šiandien kaip tik ir noriu jus supažindinti su vienu, viliuosi, įspūdį paliksiančiu pavyzdžiu.

At Home - nuo 2009 metų (ir šiuo metu, kai skaitote šį tekstą) penkiuose Kanados miestuose vykdomas socialinis eksperimentas, gavęs 110 milijonų dolerių valstybės paramą bei  apimantis 2753 vienaip ar kitaip su tyrimu susijusius žmones (iš jų – 2238 tiriamieji, 102 tyrėjai ir kt.). Taikomojo tyrimo tikslas – įvertinti kovos su benamyste strategijos “pirmiausia būstas” (Housing First) efektyvumą, sutelkiant dėmesį į psichikos sutrikimų turinčių benamių grupę.

Pasak šios novatoriškos bei daugiausiai už Atlanto tyrinėjamos strategijos šalininkų, norėdami sumažinti nuolatinės benamystės bei ją lydinčių socialinių problemų – tokių kaip, priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų, depresija, nusikalstamumas, nedarbas ir pan. – mastą, pirmiausia turime namų neturintiems žmonėms suteikti būstą ir tik paskui koncentruotis į socialinių, medicininių ir kitokių paslaugų teikimą. Kitaip sakant, nuolatinio nuosavo būsto turėjimas – svarbiausia kitų problemų sprendimo ir sėkmingos integracijos į visuomenę prielaida. Minėta strategija aukštyn kojom apverčia tradicinius kovos su benamyste principus, kuriuos iliustruočiau taip: jeigu tu kažką padarysi, pavyzdžiui, pradėsi reabilitacijos kursą, susirasi darbą ir pan., tada tavo galimybės gauti nuosavą būstą padidės. Kaip sako At Home eksperimento sumanytojai, būstas šiuo atveju benamiams visuomet išlieka horizonte, kaip pažadas, kuris išsipildys tik tuomet, jeigu iš pradžių jie pasikeis, perlips tam tikrus, kartais iš pirmo žvilgsnio neįveikiamus, barjerus.

Kompiuterinės programos pagalba atsitiktiniu būdu iš 2238 tyrimo kriterijus atitikusių kandidatų 1265 psichikos sutrikimų turintys benamiai buvo priskirti į eksperimentinę  grupę ir 970 – į kontrolinę. Grupės skyrėsi tik tuo, kad pirmajai grupei buvo suteiktas individualus būstas, už kurį kas mėnesį jos nariai turėjo mokėti simbolinį mokestį, o antrajai – ne. Visos kitos – socialinės, medicininės ir t.t. – paslaugos jiems buvo prieinamos vienodai bei laisva valia. Tai reiškia, kad būstą gavęs narkomanas neturėjo jokių privalomų įsipareigojimų gydytis ir pan. Grupių viduje tiriamieji vėlgi buvo stratifikuoti pagal tam tikrus kriterijus, pvz. psichikos sutrikimo sunkumą ir pan. Tyrėjai reguliariai telefonu ir susitinkant darė interviu su dalyviais, pildė strandartizuotus klausimynus, apimančius platų spektrą su socialiniu gyvenimu, psichine bei fizine sveikata –  apskritai gyvenimo kokybe – susijusių klausimų.

Kanados psichikos sveikatos komisijos koordinuojama studija At Home yra naujos nacionalinės socialinės programos preliudija, t.y. priklausomai nuo tyrimo rezultatų įtikimumo gali būti priimti realūs politiniai sprendimai. Vienas iš svariausių strategijos “pirmiausia būstas” šalininkų argumentų, kurį patvirtina įvairūs anksčiau daryti tyrimai (pvz. I, II, III) bei taip pirminiai At Home socialinio eksperimento rezultatai, yra tas, kad būsto suteikimas benamiui valstybei atsieina žymiai pigiau nei jo gyvenimas gatvėje. Pastaroji grupė, palyginus su kitomis visuomenės grupėmis, daug laiko ir pakartotinai praleidžia ligoninėse, prieglaudose, areštinėse, kalėjimuose, teismuose, t.y. įstaigose, kurios išlaikomos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Apytiksliais apskaičiavimais, ši konkreti populiacija Kanados gyventojams atsieina apie 1,4 milijardus dolerių, o pastarieji išleidžiami tam, kad žmonės toliau gyventų gatvėje ir kliūtų į panašias, valstybei kainuojančias, situacijas.

Taip, taip. Tikriausiai beskaitant jūsų mintis pradėjo rėžti galimi klausimai apie apskritai tokios strategijos pamatines prielaidas, realias jos įgyvendinimo galimybes, taip pat apie tyrimo objektyvumą, galimus interesų konfliktus, tam tikrų politinių ideologijų legitimavimą bei kitus kėslus. Tačiau panašias diskusijas norėčiau suspenduoti – šiuo atveju jos man nėra svarbios.

At Home - tai ne tik  mikro, mezo ir makro lygiais aktualaus socialinio eksperimento, bet ir, sakyčiau, tiesiog puikaus jo pristatymo visuomenei pavyzdys. Jeigu to dar nepadarėte, tai atsidarykite interaktyvaus dizaino At Home svetainę. Tyrimo vykdytojai, mano nuomone, bendradarbiauja su puikiais viešųjų ryšių specialistais, kurie žmogų iš gatvės patrauklia forma supažindina su tyrimo problematika, eiga, preliminariais rezultatais – reguliariai rašo blogą, kuria nusibosti nespėjančius filmukus, kuriuose – trumpos eksperimento dalyvių, tyrėjų, socialinių darbuotojų kasdienybės akimirkos.

Ateityje turėtų pasirodyti ir kelios dešimtys mokslinių publikacijų, esamas galite rasti čia, ir čia. Pagrindinė tyrimo ataskaita čia. Susidomėjusieji minėtose publikacijas ras išsamesnius tyrimo metodikos aprašymus, pvz. kaip tiksliai buvo vykdoma atranka, kaip tyrėjai planuoja analizuoti milžinišką kiekį surinktų duomenų, kaip jie ketina susidoroti su prarastais duomenimis dėl iškritusių iš tyrimo dalyvių (ilgą laiką tyrinėjant tokią grupę vien dėl mirtingumo turėtų atskristi nemažas asmenų skaičius). O aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną, mane ypač dominantį tyrimo aspektą.

Nepaisant to, kad eksperimento At Home etiškumą svarstė ir jam pritarė 10 įvairių institucijų, tarp kurių daugiausia universitetai, suraukti kaktą mane skatina būtent šie tyrimo aspektai – eksperimentiniuose tyrimuose itin aktualūs, o tyrinėjant socialinės rizikos grupes ypač aštrūs moraliniai klausimai.  Susirūpinimą kelia faktas, kad duotuoju momentu nėra aišku, ar tyrimui pasibaigus eksperimentinė grupė liks gyventi jiems suteiktuose namuose. Tyrimo finansavimas baigiasi šių metų pavasarį, o jo vykdytojai neturi jokių garantijų, kad jį pavyks pratęsti, taigi ir išsaugoti tyrimo metu gautus būstus. Blogiausiu atveju, virš tūkstančio naują gyvenimą pradėjusių žmonių sugrįš į gatves, regresuos. Žinoma, ne visi iš jų pradėjo naują gyvenimą, ne visi bent minimaliai pakeitė gyvenimo būdą ir galiausiai – ne visiems grįžimas į gatvę  yra nepageidaujamas scenarijus. Tačiau nemažai daliai, kurių gyvenimą šis tyrimas pakeitė iš esmės (vienas iš tokių pavyzdžių – sociologijos studijas baigusio Joe atvejis), būsto praradimas gali reikšti asmeninę tragediją.

Nerimą dėl ateities, tiksliau, kas laukia pasibaigus eksperimentui, išreiškia ir patys apgyvendinti dalyviai. Vienas jų, Markas, prisimena nepaprastai džiaugęsis pakviestas į eksperimentą ir gavęs būstą bei nuogąstauja dėl vėliau užklupusio nerimo dėl eksperimento baigties. „Kaip norėčiau, kad eksperimentas tęstųsi dar dešimt, dvidešimt metų, nes jis man suteikė saugius namus“,- sako Markas.

Moralinės dilemos susijusios ne tik su ką tik aptartu klausimu. Etiniai klausimai iškyla, pvz. vykdant atranką. Būtent šiame etape neigiamus jausmus patyrė ir dalyviai,  sužinoję, kad pateko į būsto negausiančiųjų grupę, ir tyrėjai, turėję jiems tai pranešti. Tai, kad dalyviai eksperimentinei ir kontrolinei grupei buvo priskirti kompiuterizuotu atsitiktiniu būdu turėjo sumažinti moralinį nusivylimą, tačiau įdomu, kiek iš loterijos nelaimėjusiųjų pagalvojo, kad tai vis tas pats, kaip tyčia visą gyvenimą lydintis nesėkmingas likimo pirštas?

Kita vertus, o kaip dėl duomenų patikimumo? Ir eksperimentinė, ir kontrolinė grupė, skeptiškai pamąsčius, gali turėti savų priežasčių simuliuoti atitinkamus elgesio modelius. Pavyzdžiui, apgyvendinti dalyviai, žinodami, kad jų gyvenimas nuolat stebimas, gali stengtis pateisinti tyrėjų lūkesčius ir suvaidinti laukiamus elgesio pasikeitimus. Įdomu, kiek  jų nepagrįstai baiminasi, kad demonstruodami netinkamą elgesį gali prarasti būstą? O ar eksperimentui pasibaigus ir išsaugojus namus jie ir toliau nekeistų savo elgesio? O ar neapgyvendinti eksperimento dalyviai nesistengia sustiprinti neigiamų gyvenimo aspektų, tikėdamiesi, kad taip padidės jų galimybes ateityje gauti būstą? Galiausiai, ar negalėjo pasitaikyti apsukrių tyrėjų apgaudinėjimo ir pinigų prasimanymo būdų, kaip kad būsto pernuomavimas, kuomet apgyvendintas tiriamasis savo būstą už žymiai didesnius pinigus pernuomoja kitam, o sugrįžta tik interviu ėmimo dieną? Galiausiai, ar dalis tiriamųjų, kurie sutiko prieš filmavimo kamerą pasidalinti savo sėkmingomis istorijomis, tad ir prarado anonimiškumą, netampa strategijos “pirmiausia būstas” propagavimo įrankiais? Ir t.t. ir pan.

Na o pabaigai sugrįžkime į Lietuvą. Rašydama šį tekstą vis galvojau apie benamystės tyrinėjimus Lietuvoje ir ar yra atlikta kokių rimtesnių tyrimų, turėjusių įtakos priimant praktinius sprendimus, todėl pakalbinau buvusią VA Caritas Nakvynės namų vadovę Aureliją Dzedzevičiūtę. Pasak jos, Lietuvoje, jos žiniomis, kol kas nebuvo atlikta jokių taikomųjų, paslaugų efektyvumą vertinančių bei su intencija keisti padėtį, tyrimų. Daugiausia – aprašomojo pobūdžio bakalauro, magistro darbai, kurių rezultatai nepasiekia net akademinės bendruomenės akių. Kaip didesnį tyrimą Aurelija paminėjo prieš penkis metus apgintą disertaciją “Socialinė benamių atskirtis ir jos formavimosi veiksniai“. Gatvės leidinio projekto koordinatorė užsiminė, kad darbe su benamiais “pirmiausia būstas” modelis šiuo metu yra ant bangos ir Europoje. Štai čia ir čia galite susipažinti su šiuo metu penkiuose pasaulio miestuose vykdomu minėtą modelį testuojančiu tyrimu.