Kanji Lalji savo parduotuvėje prekiauja religine atributika, tačiau atvirai demonstruoja ateistines pažiūras. Kai žemės drebėjimo metu sugriūva jo parduotuvėlė, vyras bando gauti kompensaciją iš draudimo bendrovės, tačiau nesėkmingai: draudimo bendrovė nekompensuos nuostolių įvykiui, kurio priežastis, kaip nurodoma sutartyje, yra „Dievo valia“. Kanji Lalji nelieka nieko kito kaip paduoti į teismą… Dievą!
Daug diskusijų ir net protestų sukėlęs Indijos filmas „Dieve mano!“ nagrinėja religijos svarbos Indijoje temą. Kiek moderniame Indijos religingume yra atvirumo, ir kiek – apsimetimo? Kiek nuoširdaus tikėjimo, ir kiek – komercijos? Tokie klausimai bus gvildenami šiame šmaikščiame ir satyriškai nuotaikingame naujosios kartos Bolivudo filme.
Sociokino 10 -ojo sezono atidarymo filmą pristatys ir diskusijoje dalyvaus VU Orientalistikos centro lektorius Dr. Deimantas Valančiūnas!
Susitinkame Tyrėjų naktį – rugsėjo 25 d. 18 val. Filosofijos fakulteto 304 aud. (Universiteto g. 9/1).
Kad neužmirštumėte, galite pasižymėti renginio Facebook’o puslapyje.
Kaip ir žadėjome – pristatome Sociologijos akademijos Vasaros moksleivių stovyklos metu atlikto tyrimo rezultatus. Jaunieji tyrėjai turėjo progą prisiliesti prie labai aktualios sociologinės problemos (ypač dabartinės situacijos Lietuvos provincijoje kontekste) – ar tokiame tipiškame mažame miestelyje kaip Žeimiai galime atrasti bendruomeniškumą? Atsakymą į šį klausimą, remdamosis moksleivių atlikto tyrimo įžvalgomis ir jų paruoštais rezultatų pristatymais, mums pateikia kolegės Aistė ir Nikė.
Stovyklos dalyvių – organizatorių ir moksleivių – įspūdžius bei atsiliepimus apie stovyklą, tyrimo užkulisius galite skaityti čia.
Žeimių miestelio tyrimo kontekste bendruomeniškumas buvo apibrėžiamas kaip išplėtoti socialiniai ryšiai, įsitraukimas į bendras, kasdienes ar šventines, veiklas ir kolektyvinis problemų sprendimas. Tyrimo metu Sociologijos akademijos Vasaros stovyklos dalyviai apklausė miestelio institucijų atstovus, pardavėjus ir gyventojus. Tokiu būdu moksleiviai susipažino su sociologinio tyrimo vykdymo bei jo metu gautų duomenų analizavimo procesais. Atliktas tyrimas yra edukacinio bei žvalgomojo pobūdžio, neatitinka rimtam moksliniam tyrimui keliamų reikalavimų, tačiau vis tiek leidžia apčiuopti, ar ir kaip (ir kodėl būtent taip) Žeimiuose reiškiasi bendruomeniškumas.
Tyrimo metu moksleiviams pavyko pakalbinti Žeimių miestelio seniūną, kleboną, bibliotekos darbuotoją ir mokyklos raštvedę, kelias miestelyje esančių parduotuvių pardavėjas bei keliolika Žeimių miestelio gyventojų. Toliau pristatysime interviu metu išryškėjusias pagrindines temas. Skaityti toliau…
Socialinį kapitalą mokslininkai supranta kaip svarbų ir vertingą, kitas gėrybes kuriantį socialinio gyvenimo elementą. Tai yra norimas ir siektinas išteklius, gerinantis visuomenės, bendruomenės, grupės gyvenimą. Diskusijų apie pabėgėlių priėmimą bei kitus imigracijos klausimus kontekste sociologijos studentė Lina Birškytė pristato skirtingus požiūrius į imigracijos ir socialinio kapitalo santykį. Straipsnyje „E pluribus unum: Diversity and community in the twenty‐first century“ R. Putnamas teigia, jog visuomenės etninį heterogeniškumą didinati imigracija trumpuoju ir vidutiniuoju laikotarpiu kelia pavojų socialiniam kapitalui ir jį mažina. Tačiau ne visi tyrėjai yra linkę sutikti su šia išvada bei pažymi, kad imigracijos ir socialinio kapitalo santykis yra daugiareikšmis bei priklauso nuo kultūrinio, ekonominio bei politinio konteksto specifiškumų.
Socialinio kapitalo sąvoka išpopuliarinęs Putnamas jį apibrėžia kaip socialinių organizacijų ypatybes, tokias kaip pasitikėjimas, normos ir tinklai, kurios gali padidinti visuomenės produktyvumą ir palengvinti koordinuotus veiksmus (3). Socialinis kapitalas yra sąlygas veikti sudarantis išteklius, kurio ypač svarbus aspektas – socialiniai tinklai, nes būtent ryšiuose tarp žmonių randasi savitarpiškumo ir solidarumo normos bei pasitikėjimo santykis. Socialiniai tinklai turi teigiamą poveikį ne tik esantiems tinkluose, bet ir aplinkiniams (bystanders) – pavyzdžiui, glaudžius ryšius turinčioje kaimynystėje bendras nusikalstamumo lygis žymiai žemesnis, o tai naudinga net ir bendrauti nelinkusiems kaimynams. Tyrimai rodo, kad socialinis kapitalas yra gėrybes kuriantis elementas, ir jo esant daugiau žmonės džiaugiasi patrauklesne gyvenamąja aplinka, sveikesniais vaikais, ilgesne gyvenimo trukme, geresniais ekonominiais rodikliais ir t. t. (4). Skaityti toliau…
Sociali Sociologija kviečia į savo kailiu patikrintą ir puikiai užsirekomendavusią mokslinę stovyklą Užuovėjos. Šių metų vėjo gaudymai vyks tradiciškai Nidoje rugsėjo 17-20 dienomis. Registruotis į renginį galite čia.
Deivido Preišegalavičiaus nuotrauka
Taip trumpai Užuovėjas pristato patys užuovėjiečiai:
Užuovėjos – mokslinė stovykla, organizuojama Lietuvių kalbos instituto jaunųjų tyrėjų, kiekvienais metais kviečia susitikti Nidoje. Stovyklos tikslas – suburti humanitariniams (ir ne tik) mokslams neabejingus jaunus žmones, skatinti dalintis atradimais, idėjomis bei jų rezultatais, diskutuoti, analizuoti, svarstyti, o svarbiausia – susipažinti ir pažinti, kas tokie esame ir kuo galime būti įdomūs vienas kitam ir pasauliui. Skaityti toliau…
Kai vieni ėmė džiaugtis atostogomis, „Ieškome būsimų sociologų“ komanda, nepasiduodama saulėtų dienų vilionėms, patraukė dirbti į Žeimius – pirmąją Sociologijos akademijos Vasaros stovyklą. Tęsdami visų metų darbą, sociologijos entuziastai surinko penkiolikos moksleivių būrį ir iškėlė jiems užduotį – ištirti, ar Žeimiuose yra bendruomenė, pasitelkiant maisto temą. Įspūdžiais iš stovyklos su Socialios sociologijos skaitytojais dalinasi Aistė.
Birželio 29 d. – liepos 2 d. visi apsigyvenome Žeimių dvaro svirne. Žeimių dvaro sodyba, kuria šiuo metu rūpinasi asociacija „Aikas Žado“, savo unikalia dvaro priežiūros koncepcija puikiai tiko mums įsikurti. Moksleiviai galėjo susipažinti su alternatyviu dvaro restauracijos metodu ir susipažinti su Gyvo muziejaus vykdomais projektais, vienas jų – „Pažintinis stalas“. Projektas puikiai derėjo su Sociologijos akademijos tyrimo problema – Žeimių bendruomenės paieškomis per maisto temą. Viena iš organizatorių bei moksleivių grupelės kuratorė Indrė sakė, kad Žeimių dvaro aplinka labai prisidėjo prie horizontalaus ir gana alternatyvaus (kitų stovyklų kontekste) bendravimo: „puiki ekskursija po dvarą, supažindinusi su restauravimo subtilybėmis; talka gamtiniame darže, praktiškai parodžiusi alternatyvą skrupulingam daržo ravėjimui; žalia gamta ir nuolat aplink besisukiojantys gyvūnai“. Dvaro „kitoniškumui“ abejingi neliko ir moksleiviai: „labai patiko dvaras, idėja, kaip reikia saugoti kultūrines vertybes ir palikimą”. Asociacijos „Aikas Žado“ pirmininkė Eglė teigė, kad yra sudėtinga padaryti, kad vieta nebūtų tik vieta. Žeimių dvaro gyventojams labai svarbu į vykdomas veiklas įtraukti atvykstančius. Eglė sakė norinti dar labiau įtraukti moksleivius bei Sociologijos akademiją į tai, kas daroma čia.
Moksleiviai ėjo į „lauką“, klausinėjo Žeimių gyventojus, institucijų atstovus apie jų valgymo, maisto pirkimo, jo dalinimosi įpročius, tokiu būdu siekdami išsiaiškinti, ar šiame nedideliame Lietuvos miestelyje yra bendruomeniškumo apraiškų. Akademijos organizatorė, Vilniaus universiteto sociologijos doktorantė Agnė sakė baiminusis, ar stovykla pavyks: „Pasiruošimo etape buvo kiek neramu, ar tiks mūsų sugalvota forma – Žeimių miestelio tyrimas, organizuojamas nedidelėmis grupelėmis. Kilo panašūs klausimai: ar jiems pavyks paimti interviu, ar nesusidurs su priešiškumu iš vietinių gyventojų, ar nebus interviu pernelyg paviršutiniški ir nuobodūs? Tačiau atsiliepimai ir patirtys gerokai pranoko lūkesčius – susirinko nuostabūs bei darbštūs žmonės ir mes visi kartu aptikom visai įdomių rezultatų apie Žeimių bendruomeniškumą“. Skaityti toliau…
Kokia romų bendruomenė Lietuvoje bus po 10 metų? Kokios Lietuvos savivaldybės (ne)atspariausios propagandai? Kokia tikimybė, kad būsi pavadintas nusikaltėliu? Kurie Seimo nariai nepataikauja savo partijai? Jei Tau būtų įdomu pasiaiškinti panašius klausimus, kviečiame dalyvauti tarpdalykinėje vasaros stovykloje INSOMNIA 2015. Jau trečioji socialinių ir tiksliųjų mokslų studentų stovykla vyks liepos 20-26 dienomis senojoje Molėtų observatorijoje. Štai čia galite susipažinti su praėjusių metų kolektyvinės nemigos įspūdžiais ir pagrindiniais rezultatais.
Dažnai nutinka taip, kad socialinių mokslų studentai turi įdomių klausimų apie pasaulį, bet nežino, kokiais metodais juos galima spręsti, o tiksliųjų mokslų studentai turi priemonių, bet pritrūksta problemų, kurios būtų aktualios ir svarbios realiame pasaulyje. Kitaip tariant, vieni žino KAIP, o kiti žino KĄ reikia daryti, norint suvokti aplinkinį pasaulį ir jį keisti.
Stovyklos tikslas – pažiūrėti į save kitos disciplinos akimis, bendradarbiauti ir dalintis patirtimi. Tarpdalykinės studentų komandos gvildens realias problemas kartu su patyrusiais vyresniais kolegom, kurie bus visada pasiruošę padėti ir patarti.
Dalyvavimas ir nakvynė observatorijos bendrabutyje studentams yra nemokami. Reikės pasirūpinti tik atvykimu bei maistu, kurį bus galima pasigaminti bendrabučio virtuvėje, o gamtos mėgėjai galės įsikurti palapinėse.
Registracija vyksta iki 2015 m. birželio 15 d. užpildžius šią anketą. Apie atrankos rezultatus bus pranešta iki birželio 26 d.
Jei turi klausimų, pasiūlymų ar nerimo, drąsiai rašyk adresu stovykla@mokslopieva.lt
Stovyklą organizuoja eksperimentinė tyrimų laboratorija „Mokslo pieva“.
Sociologijos akademija džiugiai praneša, jog pažinties su sociologija galėsite nepamiršti ir vasarą!
10-12 klasę baigę moksleiviai kviečiami registruotis į vasaros stovyklą, kuri vyks birželio 29 – liepos 2 dienomis Žeimių dvare, gyvame muziejuje Aikas Žado.
Stovyklos metu pabūsite Žeimių miestelio tyrėjais, pamatysite bei sužinosite sociologijos mokslo virtuvės ypatumus. Taip pat dalyvausite Žeimių dvaro sodybos projekte „Pažintinis stalas“, įvairiuose užsiėmimuose, paskaitose, filmų peržiūrose, neformaliuose pasisėdėjimuose.
Registracija vyksta iki birželio 12 dienos vakaro šiuo adresu.
Jei turite klausimų, rašykit: ieskomi@sociologai.lt
Vietų skaičius labai ribotas!
Stovyklos Facebook’o puslapis.
Sociologės, kokybinių tyrimų dėstytojos, Aikido entuziastės Dalios Čiupailaitės refleksija apie kokybinius tyrimus ir jų mokymą(si). Dalia taikliai užčiuopė klausimus, kurie iškyla ne vienam dėstytojui, kokybiniais tyrimais užsiimančiam tyrėjui. Būtų įdomu išgirsti ir studentų, pradedančiųjų tyrėjų (savi)refleksiją šiuo klausimu.
Kuo toliau, tuo labiau sociologija (ypač kokybiniai tyrimai) man primena Aikido (kaip Bourdieu sakė: „sociologija yra kovos menas“). Aikido svarbu stiprus kūnas, stiprus protas/dvasia ir technikos. Bet technikos, jeigu nepagauni dvasios, tėra tušti, neefektyvūs ir gal net sau pačiam pavojingi judesiai. O ta dvasia/protas jau yra mumyse – reikia tai „sučiupti“.
Aikido Mokytojas man yra pasakęs: „Aš tau parodysiu technikas, bet ar tu išmoksi – priklauso nuo tavęs ir to, kiek bandysi jas įgyvendinti žadindama dvasią. Aš negaliu tau pasakyti, kokius veiksmus tu turi atlikti, kad būtum nuoširdi“. Aikido svarbu jausti centrą, bet būti atviram netikėtumui, nes niekada negali suplanuoti savo judesių. Tai yra kone apie kokybinius tyrimus (dažnai manau, kad kokybinių tyrimų nereikia mokytis – jautrus ir kūrybingas žmogus gali atrasti pats).
Stengiuosi studentams padėti suprasti tą kokybinių tyrimų dvasią, siunčiu juos į lauką, kad patirtų tą nežinią, išmoktų su ja būti be tikslių intrukcijų. Jie, kaip besimokantieji kovos meno, pasimeta, išsigąsta tos nežinios, neapibrėžtumo: „Kaip tiksliai man sulenkti ranką, kad priešininkas nukristų? Kiek žingsnelių paeiti? Kada pasilenkti? Aš noriu tiksliai žinoti, ką turiu pastebėti ir aprašyti lauke“. Technikos svarbu, tačiau taip pat svarbus santykis su kitu, kur patys esat lauke. Lauke visada yra nežinomybės – nuo tyrėjo priklauso kurlink jis pasuks.
Bet sunku tai išlaikyti, kai studentai nori paruoštų „teisingų“ atsakymų, suglumsta negavę aiškaus atsakymo „kiek reikia padaryti interviu, kad tyrimas būtų geras“. Tada mąstau: gal tikrai tereikia duoti checklist’ą, kurį studentai užpildytų ir jaustųsi „teisingai“ atlikę darbą taip „kaip dėstytoja nori“? Gal tada nečiupti dvasios? Mokyti, kaip užlenkti ranką? O ką daryti, kai „dėstytoja nori“, jog studentai imtų užčiuopti patys ir suprastų „apie ką čia“, o ne galvoų „kokią veiksmų seką man atlikti“?
Ir ne, nėra čia jokios ezoterikos – galiausiai, juk tai kovos menas.
„You’ll never look at animals the same way again. Especially humans.“
Šįkart Sociokine – gyvūnų išnaudojimo tema su dokumentiniu filmu „Rūšizmas“. Filmas gimė iš jauno studento idėjos trumpai pažvelgti į gyvūnų pramonę iš etinės, sveikatos ir ekologinės perspektyvų. Tačiau planuotas nedidelis projektas virto kelių metų odisėja narpliojant tai, kas slepiasi po naujai atrastu žodžiu – „rūšizmas“.
Filme tarsi žengiama nieko apie gyvūnų išnaudojimą nežinančio žmogaus keliu: pagrindinis veikėjas iš pradžių susiduria su pretenzingais ir provokuojančiais PETA protestais; tai paskatina jį domėtis gyvūnų teisių organizacijų tikslais bei savo akimis įsitikinti, kokiomis sąlygomis industrinės gyvulininkystės ūkiuose auginami gyvūnai, kokią įtaką tai daro aplinkai bei žmonių sveikatai. Galiausiai visa sužinota informacija priverčia filmo veikėją kelti fundamentalų klausimą: kuo žmogus skiriasi nuo kitų gyvūnų?
Filme diskutuoja gyvūnų teisių aktyvistai bei garsūs filosofai.
Gegužės 13 d. 18.20 val. Filosofijos fakulteto 302 aud. (Universiteto g. 9/1).
Kad neužmirštumėte, galite pasižymėti renginio Facebook’o puslapyje.
Kai kurie iš jūsų galbūt girdėjot apie Misterį Freeman’ą – nuo 2009 m. vartotojiškas sąmones virusinėm reklamom šturmuojantį mistinį personažą. Freeman’as yra interaktyvus, tiesiogiai besikreipiantis į savo žiūrovus, bandantis pajudinti tai, kas kartais atrodo nepajudinama – jūsų smegenis. Jeigu reikėtų nuspalvinti jo paveikslą kitų kūrinių atspalviais, tai būtų taip: sumaišykit Matricą su Kovos Klubu, o Džokerį padarykit pagrindiniu veikėju.
Budamas puikiu (pseudo)sociologu Freeman’as nagrinėja egzistencinius klausimus, vardan laisvės išjudindamas kiekvieną šiuolaikinio pasaulio realybę palaikančių kolonų akmenį, tačiau pats tarsi išlieka beveidžiu. Net labiausiai nemėgstantiems mąstyti žiurkėnam Freeman’as sukelia prasmės paieškos sindromą.
Ateinančio trečiadienio Sociokine visuomenės kritikas mus nusives į prasmių labirintą ir pabandys praplėsti mūsų sociologinę vaizduotę.
Peržiūra vyks rusų kalba su angliškais subtitrais.
Gegužės 6 d. 18.40 val. Filosofijos fakulteto 302 aud. (Universiteto g. 9/1).
Kad neužmirštumėte, galite pasižymėti renginio Facebook’o puslapyje.
