„Rizika ir netikrumas pokyčių visuomenėse“: nacionalinė Lietuvos sociologų konferencija artėja
Lietuvos sociologų draugija ir Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas šiais metais organizuoja kasmetinę nacionalinę Lietuvos sociologų konferenciją. Šiemet jos tema – „Rizika ir netikrumas pokyčių visuomenėse“. Organizatoriai konferencijoje kviečia akademinę bendruomenę pasidalinti naujausių teorinių bei empirinių tyrimų rezultatais, diskutuoti rūpimais moksliniais klausimais ir susitikti su kolegomis iš įvairių studijų ir mokslo institucijų.
Netikrumas tampa šiuolaikinio žmogaus nuolatine būsena, kurią veikia patiriamos įvairialypės rizikos. Kaip netikrumo būsenos, susijusios su ekologinėmis, socialinėmis, ekonominėmis, politinėmis ar kitomis rizikomis formuoja šiuolaikinio žmogaus tapatumą? Kokie rizikos ir netikrumo diskursai vyrauja žiniasklaidoje ir kaip jie yra konstruojami? Kaip įvairios rizikos yra suvokiamos, komunikuojamos ir valdomos?
Kviečiama diskutuoti ir teikti pranešimus šiomis temomis:
- Vertybių kaita netikrumo sąlygomis
- Socialinės rizikos
- Ekologinių ir technologinių rizikų socialinis poveikis
- Politinių sistemų neapibrėžtumai šiuolaikinėse visuomenėse
- Rizikos ir netikrumo diskursai žiniasklaidoje
- Rizikos komunikavimas ir valdymas
- Sociologinių tyrimų metodologijos klausimai
Pranešimus kviečiama teikti ir kitomis aktualiomis temomis. Ši konferencija taip pat bus prasmingas pagarbos ženklas šiemet išėjusiam iškiliam sociologui Ulrich Beck (1944-2015), kuris teigė, kad rizika yra viena iš esminių savybių, apibrėžianti šiuolaikines visuomenes. Skaityti toliau…
Kalbu ne apie Google Glass ar kažką panašaus. Turiu omenyje žmonių elgesio stebėjimo, įrašymo ir analizės įrangą, kurią Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto patalpose neseniai įrengė Olandijos kompanija Noldus. Kuo ši įranga ypatinga? Kuo ji naudinga sociologams? Kur konkrečiai ji sumontuota? Kaip ji veikia? Į šiuos klausimus netrukus atsakysiu, pradėdamas nuo pirmojo.
Bet kas, kam teko susidurti su stebėjimo džiaugsmais ir vargais, veikiausiai sutiks, kad viena didesnių šio užsiėmimo problemų, be kita ko, būdavo tikslus laiko fiksavimas ir įvykių pagal jį rikiavimas. Galbūt todėl, kad žmonės yra prastos barbės-devyndarbės, o jų laiko suvokimas subjektyvus ir imlus aplinkos poveikiui. Užtat šį žmogišką trūkumą gražiai atsveria Noldus stebėjimo ir analizės sistema – ji laiką fiksuoja automatiškai. Kitas jos privalumas – ji leidžia bet kokius duomenis sinchronizuoti su stebėjimu: vaizdą, garsą, tiriamojo veiksmus kompiuterio darbalaukyje vaizdu ir tekstine išklotine, jo ar jos pulsą, smegenų bangas ir t. t. Paminėtina ir tai, kad viena iš sistemos programų yra skirta veidų ir 8 pagrindinių emocijų, pagal Ekmaną, atpažinimui. Tai, ką užčiuopia šios dirbtinės juslės, galima koduoti, analizuoti ir duomenis eksportuoti į tokias visiems gerai žinomas statistinės analizės programas kaip SPSS. Kadangi stebimi įvykiai (duomenys) tiksliai fiksuojami laike ir sinchronizuojami tarpusavyje, atsiveria nauji klodai analizei. Nuodugniau įrangą aprašiau skyrelyje „Išsamiai apie įrangą ir kaip ja naudotis“.
O dabar didesnei skaitytojų daliai aktualesnis klausimas: ar, ir kaip, šios įrangos atveriamus analizės klodus galima pritaikyti sociologijoje? Akivaizdu, jog pritaikymo sritys bent jau dvi: tyrimai ir sudentų didaktika. Skaityti toliau…
Eksperimentinė tyrimų laboratorija „Mokslo pieva“ skelbia studentų atranką rudens semestrui
Vyresnių kursų bakalauro ir magistro studentai kviečiami dalyvauti eksperimentinėje tyrimų laboratorijoje „Mokslo pieva“ – kūrybingumui atviroje tyrimų ir mokymosi erdvėje, kurioje tarpdisciplininės studentų komandos kartu su patyrusiais specialistais atliks įvairios tematikos, realias problemas sprendžiančius tyrimus. Studentai kviečiami mokytis to, ko paprastai neišmokstama 100 ar daugiau studentų talpinančiose auditorijose – tyrinėti kuriant, išekant, darant, klystant, nuolat tariantis, diskutuojant.
Rudens semestro metu planuojama suburti bent tris studentų grupes, kurios gvildens šias temas:
- Ar aš rašau prasčiau už savo tėvus? Moksleivių raštingumas, rašiniams keliami reikalavimai ir taisomos klaidos nuo 7 deš. iki šių dienų.
- Autonominių bepiločių orlaivių panaudojimo galimybės energetikos tinklų (elektros, dujų) diagnostikai ir stebėsenai.
- Lietuvos valstybės galios žemėlapis.
- Padalinto pasirinkimo balsavimas Seimo rinkimuose: mastai ir tendencijos.
- Rusijos užsienio politikos susauguminimo mechanizmo Lietuvos žiniasklaidoje tyrimas.
Į „Mokslo pievą“ kviečiami įvairių studijų krypčių studentai: čia laukiami socialinių ir su jais besiribojančių humanitarinių bei gamtos mokslų atstovai, taip pat ir tie, kurie „kremta“ tiksliuosius bei technologijų mokslus. Skaityti toliau…
Kanji Lalji savo parduotuvėje prekiauja religine atributika, tačiau atvirai demonstruoja ateistines pažiūras. Kai žemės drebėjimo metu sugriūva jo parduotuvėlė, vyras bando gauti kompensaciją iš draudimo bendrovės, tačiau nesėkmingai: draudimo bendrovė nekompensuos nuostolių įvykiui, kurio priežastis, kaip nurodoma sutartyje, yra „Dievo valia“. Kanji Lalji nelieka nieko kito kaip paduoti į teismą… Dievą!
Daug diskusijų ir net protestų sukėlęs Indijos filmas „Dieve mano!“ nagrinėja religijos svarbos Indijoje temą. Kiek moderniame Indijos religingume yra atvirumo, ir kiek – apsimetimo? Kiek nuoširdaus tikėjimo, ir kiek – komercijos? Tokie klausimai bus gvildenami šiame šmaikščiame ir satyriškai nuotaikingame naujosios kartos Bolivudo filme.
Sociokino 10 -ojo sezono atidarymo filmą pristatys ir diskusijoje dalyvaus VU Orientalistikos centro lektorius Dr. Deimantas Valančiūnas!
Susitinkame Tyrėjų naktį – rugsėjo 25 d. 18 val. Filosofijos fakulteto 304 aud. (Universiteto g. 9/1).
Kad neužmirštumėte, galite pasižymėti renginio Facebook’o puslapyje.
Kaip ir žadėjome – pristatome Sociologijos akademijos Vasaros moksleivių stovyklos metu atlikto tyrimo rezultatus. Jaunieji tyrėjai turėjo progą prisiliesti prie labai aktualios sociologinės problemos (ypač dabartinės situacijos Lietuvos provincijoje kontekste) – ar tokiame tipiškame mažame miestelyje kaip Žeimiai galime atrasti bendruomeniškumą? Atsakymą į šį klausimą, remdamosis moksleivių atlikto tyrimo įžvalgomis ir jų paruoštais rezultatų pristatymais, mums pateikia kolegės Aistė ir Nikė.
Stovyklos dalyvių – organizatorių ir moksleivių – įspūdžius bei atsiliepimus apie stovyklą, tyrimo užkulisius galite skaityti čia.
Žeimių miestelio tyrimo kontekste bendruomeniškumas buvo apibrėžiamas kaip išplėtoti socialiniai ryšiai, įsitraukimas į bendras, kasdienes ar šventines, veiklas ir kolektyvinis problemų sprendimas. Tyrimo metu Sociologijos akademijos Vasaros stovyklos dalyviai apklausė miestelio institucijų atstovus, pardavėjus ir gyventojus. Tokiu būdu moksleiviai susipažino su sociologinio tyrimo vykdymo bei jo metu gautų duomenų analizavimo procesais. Atliktas tyrimas yra edukacinio bei žvalgomojo pobūdžio, neatitinka rimtam moksliniam tyrimui keliamų reikalavimų, tačiau vis tiek leidžia apčiuopti, ar ir kaip (ir kodėl būtent taip) Žeimiuose reiškiasi bendruomeniškumas.
Tyrimo metu moksleiviams pavyko pakalbinti Žeimių miestelio seniūną, kleboną, bibliotekos darbuotoją ir mokyklos raštvedę, kelias miestelyje esančių parduotuvių pardavėjas bei keliolika Žeimių miestelio gyventojų. Toliau pristatysime interviu metu išryškėjusias pagrindines temas. Skaityti toliau…
Socialinį kapitalą mokslininkai supranta kaip svarbų ir vertingą, kitas gėrybes kuriantį socialinio gyvenimo elementą. Tai yra norimas ir siektinas išteklius, gerinantis visuomenės, bendruomenės, grupės gyvenimą. Diskusijų apie pabėgėlių priėmimą bei kitus imigracijos klausimus kontekste sociologijos studentė Lina Birškytė pristato skirtingus požiūrius į imigracijos ir socialinio kapitalo santykį. Straipsnyje „E pluribus unum: Diversity and community in the twenty‐first century“ R. Putnamas teigia, jog visuomenės etninį heterogeniškumą didinati imigracija trumpuoju ir vidutiniuoju laikotarpiu kelia pavojų socialiniam kapitalui ir jį mažina. Tačiau ne visi tyrėjai yra linkę sutikti su šia išvada bei pažymi, kad imigracijos ir socialinio kapitalo santykis yra daugiareikšmis bei priklauso nuo kultūrinio, ekonominio bei politinio konteksto specifiškumų.
Socialinio kapitalo sąvoka išpopuliarinęs Putnamas jį apibrėžia kaip socialinių organizacijų ypatybes, tokias kaip pasitikėjimas, normos ir tinklai, kurios gali padidinti visuomenės produktyvumą ir palengvinti koordinuotus veiksmus (3). Socialinis kapitalas yra sąlygas veikti sudarantis išteklius, kurio ypač svarbus aspektas – socialiniai tinklai, nes būtent ryšiuose tarp žmonių randasi savitarpiškumo ir solidarumo normos bei pasitikėjimo santykis. Socialiniai tinklai turi teigiamą poveikį ne tik esantiems tinkluose, bet ir aplinkiniams (bystanders) – pavyzdžiui, glaudžius ryšius turinčioje kaimynystėje bendras nusikalstamumo lygis žymiai žemesnis, o tai naudinga net ir bendrauti nelinkusiems kaimynams. Tyrimai rodo, kad socialinis kapitalas yra gėrybes kuriantis elementas, ir jo esant daugiau žmonės džiaugiasi patrauklesne gyvenamąja aplinka, sveikesniais vaikais, ilgesne gyvenimo trukme, geresniais ekonominiais rodikliais ir t. t. (4). Skaityti toliau…
Sociali Sociologija kviečia į savo kailiu patikrintą ir puikiai užsirekomendavusią mokslinę stovyklą Užuovėjos. Šių metų vėjo gaudymai vyks tradiciškai Nidoje rugsėjo 17-20 dienomis. Registruotis į renginį galite čia.
Deivido Preišegalavičiaus nuotrauka
Taip trumpai Užuovėjas pristato patys užuovėjiečiai:
Užuovėjos – mokslinė stovykla, organizuojama Lietuvių kalbos instituto jaunųjų tyrėjų, kiekvienais metais kviečia susitikti Nidoje. Stovyklos tikslas – suburti humanitariniams (ir ne tik) mokslams neabejingus jaunus žmones, skatinti dalintis atradimais, idėjomis bei jų rezultatais, diskutuoti, analizuoti, svarstyti, o svarbiausia – susipažinti ir pažinti, kas tokie esame ir kuo galime būti įdomūs vienas kitam ir pasauliui. Skaityti toliau…
Kai vieni ėmė džiaugtis atostogomis, „Ieškome būsimų sociologų“ komanda, nepasiduodama saulėtų dienų vilionėms, patraukė dirbti į Žeimius – pirmąją Sociologijos akademijos Vasaros stovyklą. Tęsdami visų metų darbą, sociologijos entuziastai surinko penkiolikos moksleivių būrį ir iškėlė jiems užduotį – ištirti, ar Žeimiuose yra bendruomenė, pasitelkiant maisto temą. Įspūdžiais iš stovyklos su Socialios sociologijos skaitytojais dalinasi Aistė.
Birželio 29 d. – liepos 2 d. visi apsigyvenome Žeimių dvaro svirne. Žeimių dvaro sodyba, kuria šiuo metu rūpinasi asociacija „Aikas Žado“, savo unikalia dvaro priežiūros koncepcija puikiai tiko mums įsikurti. Moksleiviai galėjo susipažinti su alternatyviu dvaro restauracijos metodu ir susipažinti su Gyvo muziejaus vykdomais projektais, vienas jų – „Pažintinis stalas“. Projektas puikiai derėjo su Sociologijos akademijos tyrimo problema – Žeimių bendruomenės paieškomis per maisto temą. Viena iš organizatorių bei moksleivių grupelės kuratorė Indrė sakė, kad Žeimių dvaro aplinka labai prisidėjo prie horizontalaus ir gana alternatyvaus (kitų stovyklų kontekste) bendravimo: „puiki ekskursija po dvarą, supažindinusi su restauravimo subtilybėmis; talka gamtiniame darže, praktiškai parodžiusi alternatyvą skrupulingam daržo ravėjimui; žalia gamta ir nuolat aplink besisukiojantys gyvūnai“. Dvaro „kitoniškumui“ abejingi neliko ir moksleiviai: „labai patiko dvaras, idėja, kaip reikia saugoti kultūrines vertybes ir palikimą”. Asociacijos „Aikas Žado“ pirmininkė Eglė teigė, kad yra sudėtinga padaryti, kad vieta nebūtų tik vieta. Žeimių dvaro gyventojams labai svarbu į vykdomas veiklas įtraukti atvykstančius. Eglė sakė norinti dar labiau įtraukti moksleivius bei Sociologijos akademiją į tai, kas daroma čia.
Moksleiviai ėjo į „lauką“, klausinėjo Žeimių gyventojus, institucijų atstovus apie jų valgymo, maisto pirkimo, jo dalinimosi įpročius, tokiu būdu siekdami išsiaiškinti, ar šiame nedideliame Lietuvos miestelyje yra bendruomeniškumo apraiškų. Akademijos organizatorė, Vilniaus universiteto sociologijos doktorantė Agnė sakė baiminusis, ar stovykla pavyks: „Pasiruošimo etape buvo kiek neramu, ar tiks mūsų sugalvota forma – Žeimių miestelio tyrimas, organizuojamas nedidelėmis grupelėmis. Kilo panašūs klausimai: ar jiems pavyks paimti interviu, ar nesusidurs su priešiškumu iš vietinių gyventojų, ar nebus interviu pernelyg paviršutiniški ir nuobodūs? Tačiau atsiliepimai ir patirtys gerokai pranoko lūkesčius – susirinko nuostabūs bei darbštūs žmonės ir mes visi kartu aptikom visai įdomių rezultatų apie Žeimių bendruomeniškumą“. Skaityti toliau…
Kokia romų bendruomenė Lietuvoje bus po 10 metų? Kokios Lietuvos savivaldybės (ne)atspariausios propagandai? Kokia tikimybė, kad būsi pavadintas nusikaltėliu? Kurie Seimo nariai nepataikauja savo partijai? Jei Tau būtų įdomu pasiaiškinti panašius klausimus, kviečiame dalyvauti tarpdalykinėje vasaros stovykloje INSOMNIA 2015. Jau trečioji socialinių ir tiksliųjų mokslų studentų stovykla vyks liepos 20-26 dienomis senojoje Molėtų observatorijoje. Štai čia galite susipažinti su praėjusių metų kolektyvinės nemigos įspūdžiais ir pagrindiniais rezultatais.
Dažnai nutinka taip, kad socialinių mokslų studentai turi įdomių klausimų apie pasaulį, bet nežino, kokiais metodais juos galima spręsti, o tiksliųjų mokslų studentai turi priemonių, bet pritrūksta problemų, kurios būtų aktualios ir svarbios realiame pasaulyje. Kitaip tariant, vieni žino KAIP, o kiti žino KĄ reikia daryti, norint suvokti aplinkinį pasaulį ir jį keisti.
Stovyklos tikslas – pažiūrėti į save kitos disciplinos akimis, bendradarbiauti ir dalintis patirtimi. Tarpdalykinės studentų komandos gvildens realias problemas kartu su patyrusiais vyresniais kolegom, kurie bus visada pasiruošę padėti ir patarti.
Dalyvavimas ir nakvynė observatorijos bendrabutyje studentams yra nemokami. Reikės pasirūpinti tik atvykimu bei maistu, kurį bus galima pasigaminti bendrabučio virtuvėje, o gamtos mėgėjai galės įsikurti palapinėse.
Registracija vyksta iki 2015 m. birželio 15 d. užpildžius šią anketą. Apie atrankos rezultatus bus pranešta iki birželio 26 d.
Jei turi klausimų, pasiūlymų ar nerimo, drąsiai rašyk adresu stovykla@mokslopieva.lt
Stovyklą organizuoja eksperimentinė tyrimų laboratorija „Mokslo pieva“.
Sociologijos akademija džiugiai praneša, jog pažinties su sociologija galėsite nepamiršti ir vasarą!
10-12 klasę baigę moksleiviai kviečiami registruotis į vasaros stovyklą, kuri vyks birželio 29 – liepos 2 dienomis Žeimių dvare, gyvame muziejuje Aikas Žado.
Stovyklos metu pabūsite Žeimių miestelio tyrėjais, pamatysite bei sužinosite sociologijos mokslo virtuvės ypatumus. Taip pat dalyvausite Žeimių dvaro sodybos projekte „Pažintinis stalas“, įvairiuose užsiėmimuose, paskaitose, filmų peržiūrose, neformaliuose pasisėdėjimuose.
Registracija vyksta iki birželio 12 dienos vakaro šiuo adresu.
Jei turite klausimų, rašykit: ieskomi@sociologai.lt
Vietų skaičius labai ribotas!
Stovyklos Facebook’o puslapis.
