Tęsiame CrimethInc. Ex-Workers Collective knygos “Work: Capitalism. Economics. Resistance” vertimo publikavimą (vertė filosofijos studentas Benediktas Gelūnas).
Pirmą dalį galite rasti čia.
Darbo Mitologija
Kas būtų, jei niekas nedirbtų? Prakaito krautuvės ištuštėtų, o gamyklų konvejeriai nustotų veikę ‒ bent jau gaminantys tuos daiktus, kurių savanoriškai niekas nedarytų. Nutrūktų telepardavimai. Niekingi individai, kontroliuojantys kitus vien dėl savo turtų ar titulų, turėtų išmokti geresnių socialinių įgūdžių. Nebebūtų eismo kamščių; taip pat ir naftos išsiliejimų. Popieriniai pinigai ir darbo prašymai būtų naudojami prakuroms – žmonės grįžtų prie mainų ir dalinimosi. Žolė ir gėlės prasikaltų pro grindinį, galiausiai paruošdamos vietą vaismedžiams.
Ir visi numirtume iš bado. Bet juk mes išgyvename ne iš popierių tvarkymo ir veiklos ataskaitų, ar ne? Daugelis dalykų, kuriuos darome ar veikiame už pinigus, yra akivaizdžiai nebūtini mūsų išgyvenimui ‒ o be to ir tam, kas suteikia gyvenimui prasmę. Skaityti toliau…
Šalyje, kur sociologų vaidmuo masinėse medijose yra gan svarbus, gyvenanti Indrė Liepuoniūtė, kaip pati sako, pasirinko vingiuoto karjeros kelio strategiją, tačiau sociologija – visada šalia. Sociologijos bakalauro studijos Vilniaus universitete, komunikacijos mokslų magistro studijos Sorbonos universiteto (Paris IV) komunikacijos mokykloje CELSA, praktika Europos parlamente bei Eliziejaus laukų komitete, darbas rinkos tyrimų kompanijoje MSM Marketing – tik dalis jos patirčių.
Apie profesinį kelią, sociologijos vaidmenį jame bei kitus įdomius dalykus Indrę pakalbino sociologijos studentė Paulė Stulginskaitė.
Prisiminkime Tavo bakalauro studijas Vilniaus universitete, papasakok, kodėl nusprendei pasirinkti būtent sociologiją?
Baigusi mokyklą norėjau studijuoti socialinius mokslus, bet nežinojau, ką tiksliai pasirinkti. Galvojau apie ekonomiką, politikos mokslus, psichologiją, bet tėtis, kuris pats yra socialinių mokslų daktaras, psichologas, mane nukreipė į sociologiją. Tiesą pasakius, aš nelabai ir žinojau, kas yra ta sociologija, todėl pasiklioviau jo patarimais ir pabandžiau. Man tikrai labai patiko studijos, buvo daug įvairių, tikrai įdomių dalykų, dėstytojų – niekad nesigailėjau dėl savo pasirinkimo. Skaityti toliau…
Du šaunūs socialiniai projektai šiuo metu ieško naujų narių į savo komandą!
- Padėk įvertinti „Gyvosios bibliotekos“ povekį visuomenei.
„Gyvoji biblioteka“ – neformalaus ugdymo metodas, siekintis laužyti stereotipus, kovoti su diskriminacijos apraiškomis ir kurti didesnį savitarpio supratimą visuomenėje.
Šis unikalus metodas pagrįstas paprastu nuoširdžiu pokalbiu tarp skaitytojų ir „Gyvųjų knygų“ - įvairių socialiai pažeidžiamų grupių atstovų. Skaityti toliau…
Vyresnių kursų bakalauro ir magistro studentai kviečiami dalyvauti eksperimentinėje tyrimų laboratorijoje „Mokslo pieva“ – kūrybingumui atviroje tyrimų ir mokymosi erdvėje, kurioje tarpdisciplininės studentų grupės kartu su jaunais entuziastingais dėstytojais bei patyrusiais mokslininkais atliks tyrimus, sprendžiančius realias, daugeliui aktualias problemas.
„Studentai kviečiami mokytis to, ko paprastai neišmokstama 100 ar 200 studentų talpinančiose auditorijose. Čia mokymasis bus kitoks: tai bus mokymasis darant, kuriant ir klystant. Į nedideles komandas pasiskirstę įvairių disciplinų studentai dirbs su tikrais duomenimis, susidurs su realiomis problemomis, o jas įveikę gaus tikrą rezultatą, kuris galbūt nustebins net ir pačius tyrimų autorius“, – teigia projekto idėjos autorė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė. Skaityti toliau…
Nuo šiandien kas dvi savaites (penktadieniais) po kelis skyrelius publikuosime CrimethInc. Ex-Workers Collective knygos “Work: Capitalism. Economics. Resistance” vertimą, prie kurio darbuojasi kapitalizmo kritika besidomintis filosofijos studentas Benediktas Gelūnas.
Primename, kad skaitydami tekstą nepamirštumėte kritiškų žinojimo sociologo akinių, nes knyga – ideologiškai angažuota ir ideologiškai angažuojanti. Kaip sako patys autoriai, tai, ką jie įtraukė į tekstą ir ką paliko nuošaly, lėmė jų vertybinės nuostatos, o knygos tikslas – ne tik aprašyti tikrovę, bet ir skatinti pokyčius.
Manome, kad knyga yra geras šaltinis akiračio praplėtimui, susipažinimui su dar vienos perspektyvos galimybe bei diskusijų provokavimui. Paklaustas apie “Work: Capitalism. Economics. Resistance” vertimo motyvaciją bei savo santykį su kapitalizmo kritika, Benediktas sakė, kad kovai prieš kapitalizmą pritaria vien dėl sąmoningumo principo – vos tik sustojama klausti ir abejoti status quo gerumu, tuoj pat atsiranda pavojus tapti galios mechanizmų auka, nesvarbu, ar tai būtų liberalus kapitalizmas, ar komunizmas. Galbūt kova prieš kapitalizmą ir utopistinė, bet net jei utopijos ir nepasiekiamos, tai pats pasipriešinimas jau turi savaiminę vertę, nes skatina sąmoningumą, emancipuoja vaizduotę ir palaiko autentiško gyvenimo paiešką anoniminių struktūrų akivaizdoje.
Vertimas (kaip ir originali knyga) neturi jokių autorinių teisių reikalavimų, išskyrus neprivalomą prašymą perspausdinant kaip šaltinį nurodyti Socialią sociologiją (sociologai.lt).
Bet kuriuo metu mes visi galėtume nustoti mokėti už nuomą, paskolą, mokesčius, paslaugas; jei visi pasitrauktume vienu metu, jie būtų bejėgiai. Bet kuriuo metu mes visi galėtume nustoti eiti į mokyklą ar darbą ‒ arba eiti į juos, bet atsisakyti paklusti nurodymams, arba atsisakyti palikti pastatus ir vietoj to juos paversti bendruomenių centrais. Bet kuriuo metu mes galėtume perkirpti savo tapatybės korteles, nusiimti nuo mašinų numerius, nuimti apsaugos kameras, sudeginti pinigus, išmesti pinigines ir įkurti kooperacines asociacijas, kad pagamintume ir išdalintume viską, ko mums reikia. Skaityti toliau…
Reitingai – mitai ir realybė
Šiuo metu remiantis sociologinių apklausų rezultatais tvirtinama, kad D.Grybauskaitė yra neabejotina būsimų rinkimų favoritė. Ginčijamasi tik dėl to, ar ji laimės I ture, ar vis dėlto prireiks II turo. Neatmetama galimybė, kad II ture ji gali ir pralaimėti. Visi sutinka, kad Prezidentė, galbūt išskyrus Premjerą, neturi lygiaverčio varžovo. Tačiau sociologinės apklausos jokio pagrindo tokioms išvadoms nesuteikė, jeigu jas priimtume rimtai ir nepagailėtume laiko jų analizei.
Šiandien mūsų kolega Pašalietis kviečia atkreipti dėmesį į politinių aktualijų vertinimą bei pasvarstyti apie prezidentės šansus būti išrinktai antrajai kadencijai. Puikus pavyzdys, kaip yra būtina teisingai interpretuoti skaičius, ir tam visai nereikia jokių įmantrių statistinių analizių.
ĮŽANGA
Motyvas
Blogai, kai tavo mintis ir suvokimą išprovokuoja išdėstyti neigiamos emocijos. Tačiau pastarųjų sociologinių apklausų rezultatų dėl Lietuvos politikų reitingų „ekspertų“ komentarai mane išvedė iš kantrybės. Kadangi profesionalai (sociologai1) šią temą ignoruoja, teks ją aptarti man, Pašaliečiui.
Mano nuomone, sociologai, atsiribodami nuo šių apklausų rezultatų komentavimo, labai daug praranda. Pirma, sociologas eiliniam piliečiui (taip pat ir abiturientui) pirmiausiai asocijuojasi su sociologine apklausa. Antra, pačios žinomiausios sociologinės apklausos Lietuvoje yra politinės. Trečia, jas komentuoja ne sociologai. Ketvirta, sociologai yra asmenys, kurie apklausia piliečius. Penkta, žmogus turintis smegenų pasirinks ne monotonišką apklausėjo (sociologo), o įdomią rezultatų komentatoriaus (pvz.: politologo) profesiją. Skaityti toliau…
Kaip jau buvo minėta naujametiniame įraše, praėjusiais metais itin iniciatyvus ir produktyvus Antanas Voznikaitis tapo nepakeičiamu Socialios sociologjos bendraautoriumi, kuris su kaupu įgyvendina visas idėjas bei paprašytas pagalbos visuomet išvynioja savo proto vingį. Naujuosius metus pradėjome pirmu simbolinės jo iniciacijos etapu – asmeninio account’o suteikimu, o šiandien užbaigiame ją antruoju – simboliniu interviu, kurį savo laiku įveikė ir kiti Socialios sociologijos senbūviai.
Jūsų dėmesiui – saviplakos žanro asas, kurio tekstai nepalieka abejingų. (Savi)ironija – vienas iš Antano bruožų ir viena iš priežasčių, kodėl jo tekstai tokie (ne)mėgstami:) O dar ta įdomi susidraugavimo su Socialia sociologija istorija, iliustruojanti, kad (pa)stebint (į)vyksta geri dalykai…
Kodėl sociologija?
Pirma priežastis: todėl, kad visada buvau ganėtinai užsisklendęs savyje marginalas iš probleminės šeimos. Dažniausiai atsidurdavau stipresnių, protingesnių, gabesnių, sėkmingesnių bendraamžių šešėlyje arba grupės užribyje, todėl neteisybės jausmas ir pavydas neleido į visuomeninę tvarką žiūrėti kaip į teisingą, gerą ir geidžiamą duotybę. Man sociologija buvo kaip psichologinės gynybos strategija – galėjau kaltinti ne save, o visuomenę. Negana to, mano tėvų šeima daugeliu atžvilgių buvo idealios šeimos priešingybė, o aš buvau vienišas vaikas. Mėgau skaityti enciklopedijas, piešti ir ręsti visokius statinius iš LEGO kaladėlių, siūlų, adatų ir kitų objektų. Tad izoliacija bei nedarni šeima irgi prisidėjo prie sociologinio žvilgsnio į pasaulį. Bendraujant su kitais žmonėmis man daug kas atrodė mįslinga, keista, o jų elgesio priežastys man visai nebuvo akivaizdžios. Skaityti toliau…
„Metų Kažkas“ 2013 I 2014 „Kažkas bus“
„Rašant mintys dažnai lieka kažkur anapus kalbos ir nepasiduodančios įkalinimui. Tad rašydamas taip ir kovoji su savimi – bandai įkalinti eiklią mintį „eilėraščio narve“, o tai ne visada sekasi.“, – viename skaitomiausių 2013 m. Socialios sociologijos interviu su sociologais apie rašymo kančias sakė Liutauras Kraniauskas. Pirmąją naujųjų metų savaitę kaip tik patyriau minčių ir žodžių ožiavimąsi, kai bandžiau sukurpti (šį) žadėtą pirmąjį 2014 m. įrašą su praėjusių metų akcentais bei prasidėjusių planais, idėjomis bei pasiūlymais jums.
Kodėl kalbu apie rašymo kančias naujametinio teksto įžangoje, kur turėčiau pagal paskutinį mados klyksmą suklijuoti „metų –iausiųjų“ ar „metų Kažkas“ etiketes? Kodėl rašymo frustracija mane užklupo būtent dabar? Kokį patarimą duočiau sau ir jums, kad taip nutiktų kuo rečiau? Šiuos dalykus sužinosite teksto pabaigoje. O dabar traukiu papkutes ir klijus.
Kalbėdamas apie madą G. Simmelis teigė: „Tas, kuris sąmoningai rengiasi ar elgiasi nemadingai, įgyja su tuo susijusį individualizacijos jausmą ne dėl savo individualių ypatybių, o vien neigdamas socialinį pavyzdį: madingumas yra pastarojo mėgdžiojimas, o sąmoningas nemadingumas yra jo mėgdžiojimas su priešingu ženklu.“. Šįkart sąmoningai ketinau etikečių neklijuoti, tačiau vėliau nusprendžiau mėgautis madingumu (ar pop malonumais, kaip pasakytų A. Tereškinas) atvirom kortom. Šios etiketės – mano subjektyvios, norėdami pasidalinti savomis – rašykite komentaruose arba atskirame Socialios sociologijos įraše!;) Skaityti toliau…
SocioLogiški kalėdiniai linkėjimai!
Iš socialumo žiūros kampo visai logiška, kad siunčiame šventinius linkėjimus!
Šiemet Sociali sociologija gaudė gimdymo namuose demonus, pamišo dėl gitarų, bandė tapti žymiausia menininke Lietuvos dailės lauke, ilsėjosi daugiabučių balkonuose, kur vartė (ne)vaikiškus žurnalus ir klausėsi rusiško popso, keliavo į civilizacijos nuosmukį, rašė apie rašymo kančias, klaidžiojo su Tūlos dvasia Užupyje, nevengė duoti išmaldos ir…daug kitų įdomių dalykų darė! Pasivaikščioti po 2013 metų tekstus ir atsiųsti mums linkėjimų galite štai čia.
Tavo tekstas Socialioje sociologijoje
Jeigu norėtum prisidėti prie Socialios sociologijos tinklaraščio, gali tai padaryti:
- Tekstais bet kokia pasirinkta Tau įdomia tema, svarbu, kad būtų sociologinė perspektyva. Temos galimybių labai daug, štai keletas užuominų: Skaityti toliau…
