Du šaunūs socialiniai projektai šiuo metu ieško naujų narių į savo komandą!
- Padėk įvertinti „Gyvosios bibliotekos“ povekį visuomenei.
„Gyvoji biblioteka“ – neformalaus ugdymo metodas, siekintis laužyti stereotipus, kovoti su diskriminacijos apraiškomis ir kurti didesnį savitarpio supratimą visuomenėje.
Šis unikalus metodas pagrįstas paprastu nuoširdžiu pokalbiu tarp skaitytojų ir „Gyvųjų knygų“ - įvairių socialiai pažeidžiamų grupių atstovų. Skaityti toliau…
Vyresnių kursų bakalauro ir magistro studentai kviečiami dalyvauti eksperimentinėje tyrimų laboratorijoje „Mokslo pieva“ – kūrybingumui atviroje tyrimų ir mokymosi erdvėje, kurioje tarpdisciplininės studentų grupės kartu su jaunais entuziastingais dėstytojais bei patyrusiais mokslininkais atliks tyrimus, sprendžiančius realias, daugeliui aktualias problemas.
„Studentai kviečiami mokytis to, ko paprastai neišmokstama 100 ar 200 studentų talpinančiose auditorijose. Čia mokymasis bus kitoks: tai bus mokymasis darant, kuriant ir klystant. Į nedideles komandas pasiskirstę įvairių disciplinų studentai dirbs su tikrais duomenimis, susidurs su realiomis problemomis, o jas įveikę gaus tikrą rezultatą, kuris galbūt nustebins net ir pačius tyrimų autorius“, – teigia projekto idėjos autorė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė. Skaityti toliau…
Nuo šiandien kas dvi savaites (penktadieniais) po kelis skyrelius publikuosime CrimethInc. Ex-Workers Collective knygos “Work: Capitalism. Economics. Resistance” vertimą, prie kurio darbuojasi kapitalizmo kritika besidomintis filosofijos studentas Benediktas Gelūnas.
Primename, kad skaitydami tekstą nepamirštumėte kritiškų žinojimo sociologo akinių, nes knyga – ideologiškai angažuota ir ideologiškai angažuojanti. Kaip sako patys autoriai, tai, ką jie įtraukė į tekstą ir ką paliko nuošaly, lėmė jų vertybinės nuostatos, o knygos tikslas – ne tik aprašyti tikrovę, bet ir skatinti pokyčius.
Manome, kad knyga yra geras šaltinis akiračio praplėtimui, susipažinimui su dar vienos perspektyvos galimybe bei diskusijų provokavimui. Paklaustas apie “Work: Capitalism. Economics. Resistance” vertimo motyvaciją bei savo santykį su kapitalizmo kritika, Benediktas sakė, kad kovai prieš kapitalizmą pritaria vien dėl sąmoningumo principo – vos tik sustojama klausti ir abejoti status quo gerumu, tuoj pat atsiranda pavojus tapti galios mechanizmų auka, nesvarbu, ar tai būtų liberalus kapitalizmas, ar komunizmas. Galbūt kova prieš kapitalizmą ir utopistinė, bet net jei utopijos ir nepasiekiamos, tai pats pasipriešinimas jau turi savaiminę vertę, nes skatina sąmoningumą, emancipuoja vaizduotę ir palaiko autentiško gyvenimo paiešką anoniminių struktūrų akivaizdoje.
Vertimas (kaip ir originali knyga) neturi jokių autorinių teisių reikalavimų, išskyrus neprivalomą prašymą perspausdinant kaip šaltinį nurodyti Socialią sociologiją (sociologai.lt).
Bet kuriuo metu mes visi galėtume nustoti mokėti už nuomą, paskolą, mokesčius, paslaugas; jei visi pasitrauktume vienu metu, jie būtų bejėgiai. Bet kuriuo metu mes visi galėtume nustoti eiti į mokyklą ar darbą ‒ arba eiti į juos, bet atsisakyti paklusti nurodymams, arba atsisakyti palikti pastatus ir vietoj to juos paversti bendruomenių centrais. Bet kuriuo metu mes galėtume perkirpti savo tapatybės korteles, nusiimti nuo mašinų numerius, nuimti apsaugos kameras, sudeginti pinigus, išmesti pinigines ir įkurti kooperacines asociacijas, kad pagamintume ir išdalintume viską, ko mums reikia. Skaityti toliau…
Reitingai – mitai ir realybė
Šiuo metu remiantis sociologinių apklausų rezultatais tvirtinama, kad D.Grybauskaitė yra neabejotina būsimų rinkimų favoritė. Ginčijamasi tik dėl to, ar ji laimės I ture, ar vis dėlto prireiks II turo. Neatmetama galimybė, kad II ture ji gali ir pralaimėti. Visi sutinka, kad Prezidentė, galbūt išskyrus Premjerą, neturi lygiaverčio varžovo. Tačiau sociologinės apklausos jokio pagrindo tokioms išvadoms nesuteikė, jeigu jas priimtume rimtai ir nepagailėtume laiko jų analizei.
Šiandien mūsų kolega Pašalietis kviečia atkreipti dėmesį į politinių aktualijų vertinimą bei pasvarstyti apie prezidentės šansus būti išrinktai antrajai kadencijai. Puikus pavyzdys, kaip yra būtina teisingai interpretuoti skaičius, ir tam visai nereikia jokių įmantrių statistinių analizių.
ĮŽANGA
Motyvas
Blogai, kai tavo mintis ir suvokimą išprovokuoja išdėstyti neigiamos emocijos. Tačiau pastarųjų sociologinių apklausų rezultatų dėl Lietuvos politikų reitingų „ekspertų“ komentarai mane išvedė iš kantrybės. Kadangi profesionalai (sociologai1) šią temą ignoruoja, teks ją aptarti man, Pašaliečiui.
Mano nuomone, sociologai, atsiribodami nuo šių apklausų rezultatų komentavimo, labai daug praranda. Pirma, sociologas eiliniam piliečiui (taip pat ir abiturientui) pirmiausiai asocijuojasi su sociologine apklausa. Antra, pačios žinomiausios sociologinės apklausos Lietuvoje yra politinės. Trečia, jas komentuoja ne sociologai. Ketvirta, sociologai yra asmenys, kurie apklausia piliečius. Penkta, žmogus turintis smegenų pasirinks ne monotonišką apklausėjo (sociologo), o įdomią rezultatų komentatoriaus (pvz.: politologo) profesiją. Skaityti toliau…
Kaip jau buvo minėta naujametiniame įraše, praėjusiais metais itin iniciatyvus ir produktyvus Antanas Voznikaitis tapo nepakeičiamu Socialios sociologjos bendraautoriumi, kuris su kaupu įgyvendina visas idėjas bei paprašytas pagalbos visuomet išvynioja savo proto vingį. Naujuosius metus pradėjome pirmu simbolinės jo iniciacijos etapu – asmeninio account’o suteikimu, o šiandien užbaigiame ją antruoju – simboliniu interviu, kurį savo laiku įveikė ir kiti Socialios sociologijos senbūviai.
Jūsų dėmesiui – saviplakos žanro asas, kurio tekstai nepalieka abejingų. (Savi)ironija – vienas iš Antano bruožų ir viena iš priežasčių, kodėl jo tekstai tokie (ne)mėgstami:) O dar ta įdomi susidraugavimo su Socialia sociologija istorija, iliustruojanti, kad (pa)stebint (į)vyksta geri dalykai…
Kodėl sociologija?
Pirma priežastis: todėl, kad visada buvau ganėtinai užsisklendęs savyje marginalas iš probleminės šeimos. Dažniausiai atsidurdavau stipresnių, protingesnių, gabesnių, sėkmingesnių bendraamžių šešėlyje arba grupės užribyje, todėl neteisybės jausmas ir pavydas neleido į visuomeninę tvarką žiūrėti kaip į teisingą, gerą ir geidžiamą duotybę. Man sociologija buvo kaip psichologinės gynybos strategija – galėjau kaltinti ne save, o visuomenę. Negana to, mano tėvų šeima daugeliu atžvilgių buvo idealios šeimos priešingybė, o aš buvau vienišas vaikas. Mėgau skaityti enciklopedijas, piešti ir ręsti visokius statinius iš LEGO kaladėlių, siūlų, adatų ir kitų objektų. Tad izoliacija bei nedarni šeima irgi prisidėjo prie sociologinio žvilgsnio į pasaulį. Bendraujant su kitais žmonėmis man daug kas atrodė mįslinga, keista, o jų elgesio priežastys man visai nebuvo akivaizdžios. Skaityti toliau…
„Metų Kažkas“ 2013 I 2014 „Kažkas bus“
„Rašant mintys dažnai lieka kažkur anapus kalbos ir nepasiduodančios įkalinimui. Tad rašydamas taip ir kovoji su savimi – bandai įkalinti eiklią mintį „eilėraščio narve“, o tai ne visada sekasi.“, – viename skaitomiausių 2013 m. Socialios sociologijos interviu su sociologais apie rašymo kančias sakė Liutauras Kraniauskas. Pirmąją naujųjų metų savaitę kaip tik patyriau minčių ir žodžių ožiavimąsi, kai bandžiau sukurpti (šį) žadėtą pirmąjį 2014 m. įrašą su praėjusių metų akcentais bei prasidėjusių planais, idėjomis bei pasiūlymais jums.
Kodėl kalbu apie rašymo kančias naujametinio teksto įžangoje, kur turėčiau pagal paskutinį mados klyksmą suklijuoti „metų –iausiųjų“ ar „metų Kažkas“ etiketes? Kodėl rašymo frustracija mane užklupo būtent dabar? Kokį patarimą duočiau sau ir jums, kad taip nutiktų kuo rečiau? Šiuos dalykus sužinosite teksto pabaigoje. O dabar traukiu papkutes ir klijus.
Kalbėdamas apie madą G. Simmelis teigė: „Tas, kuris sąmoningai rengiasi ar elgiasi nemadingai, įgyja su tuo susijusį individualizacijos jausmą ne dėl savo individualių ypatybių, o vien neigdamas socialinį pavyzdį: madingumas yra pastarojo mėgdžiojimas, o sąmoningas nemadingumas yra jo mėgdžiojimas su priešingu ženklu.“. Šįkart sąmoningai ketinau etikečių neklijuoti, tačiau vėliau nusprendžiau mėgautis madingumu (ar pop malonumais, kaip pasakytų A. Tereškinas) atvirom kortom. Šios etiketės – mano subjektyvios, norėdami pasidalinti savomis – rašykite komentaruose arba atskirame Socialios sociologijos įraše!;) Skaityti toliau…
SocioLogiški kalėdiniai linkėjimai!
Iš socialumo žiūros kampo visai logiška, kad siunčiame šventinius linkėjimus!
Šiemet Sociali sociologija gaudė gimdymo namuose demonus, pamišo dėl gitarų, bandė tapti žymiausia menininke Lietuvos dailės lauke, ilsėjosi daugiabučių balkonuose, kur vartė (ne)vaikiškus žurnalus ir klausėsi rusiško popso, keliavo į civilizacijos nuosmukį, rašė apie rašymo kančias, klaidžiojo su Tūlos dvasia Užupyje, nevengė duoti išmaldos ir…daug kitų įdomių dalykų darė! Pasivaikščioti po 2013 metų tekstus ir atsiųsti mums linkėjimų galite štai čia.
Tavo tekstas Socialioje sociologijoje
Jeigu norėtum prisidėti prie Socialios sociologijos tinklaraščio, gali tai padaryti:
- Tekstais bet kokia pasirinkta Tau įdomia tema, svarbu, kad būtų sociologinė perspektyva. Temos galimybių labai daug, štai keletas užuominų: Skaityti toliau…
Artėjant naujiems metams kviečiame prisiminti (o gal atrasti, nes dar nesate jų skaitę?) populiariausius 2013 metų Socialios sociologijos įrašus – teminius tekstus, interviu, vertimus bei literatūros apžvalgas. O kad ilga kelionė ar tik pasivaikščiojimas po buvusius tekstus būtų smagesnis, prašome jūsų simboliškai nubalsuoti už labiausiai jums patikusius skaitinius! Balsavimo rezultatus paskelbsime pirmame naujųjų metų įraše, kartu su kitais 2013 metų akcentais bei 2014 metų idėjomis.
Balsuoti galite štai čia. Kiekvienoje kategorijoje galite pažymėti daugiau nei vieną atsakymą. Jei nenorite/tingite balsuoti už kiekvieną kategoriją, būtų smagu, kad pasistengtumėte atsakyti bent į pirmą klausimą:) Ačiū!
Žemiau išvardintos visos kategorijos bei į jas patekę įrašai su komentarais, kas ir apie ką rašė konkrečiame tekste. Skaityti toliau…
Kristiną Lekerauskaitę-Karosienę pirmą kartą sutikau atlikdama sociologijos profesinės veiklos lauko Lietuvoje tyrimą. Tąkart informantės vaidmenyje pasirodžiusi Kristina paliko be galo savo darbu besidžiaugiančios sociologės įspūdį. Vienas iš pavyzdžių, kodėl jos profesinis gyvenimas itin įdomus – jos darbovietės – „Lietuvos draudimo“ (kartu su „TNS Gallup“, Kalėjimo departamentu prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos) atliktas nuteistųjų už vagystes iš butų tyrimas „Vagys mato kitaip“. 2009 m. vykdyta 386 nuteistųjų apklausa leido pažinti šios grupės mąstyseną bei elgseną ir atskleidė įdomių rezultatų, pavyzdžiui, kad Lietuvoje pavogti svetimą turtą nėra itin sunku. Unikalus projektas prestižiniais pasaulyje ryšių su visuomene laikomuose „Sabre“ apdovanojimuose tapo nugalėtoju kategorijoje „Geriausias tyrimo panaudojimas komunikacijai“.
Šiandien kviečiu skaityti interviu su optimizmo nestokojančia Kristina apie minėto tyrimo užkulisius, jos profesinį gyvenimą ir sociologo veiklos galimybes.
Iš pradžių papasakok apie savo profesinės karjeros kelią. Žinau, kad esi dirbusi vienoje visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijoje, vėliau įsidarbinai „Lietuvos draudime“. Abiejose darbovietėse jauteisi galinti realizuoti save, kaip sociologę, nors veiklos pobūdis skyrėsi. Ką veikei kiekvienoje iš šių darboviečių? Kokius privalumus ar trūkumus galėtum įvardinti?
Mano kaip sociologės karjera prasidėjo dar studijų metais „TNS Gallup“. Pradėjau nuo telefoninių apklausų (CATI) atlikimo kokybės tikrinimo, t. y. pokalbių perklausų ir pastabų interviuotojams teikimo. Vėliau prisidėjo kodavimo darbai ir bendradarbiavimas su projektų vadovais rengiant ataskaitas. Taigi, pradėjau analizuoti, teikti įžvalgas, tapyti grafikus. Tas kelias „iki ataskaitos“ buvo sunkus ir teikiantis ne itin didelį malonumą – tiek daug reikia suskaičiuoti, nupaišyti grafikų, kad kažką naudingo gautum, įžvelgtum tendencijas.
Ne be reikalo pavartojau žodžius „piešti“, „tapyti“ – sociologo analitiko darbas iš tiesų panašus į menininko ir matematiko. Kad gautum rezultatą, padarytum pagrįstas išvadas, prieš tai reikia gerai padirbėti su skaičiais: nusibraižyti daug eskizų, ištrinti, vėl atstatyti, bandyti vienaip paskaičiuoti, po to kitaip, tapyti ir pertapyti grafikus, kol galiausiai gauni įžvalgų ir klientui suprantamą kūrinį. Bet kai viską sudėlioji ir jautiesi iš duomenų paėmęs tiek, kiek gali – jauti didelį malonumą, ypač jeigu darbu būna patenkintas klientas, tuomet jautiesi ir įvertintas bei reikalingas. Kiekviename tyrime slepiasi įžvalga, kuri gali prisidėti prie verslo sėkmės ar apskritai plėtros krypties nusistatymo. Todėl visad mėgstu pavartoti frazę, kad sociologo atlikto tyrimo įžvalgos turi būti ne tik gražios, bet ir gilio Skaityti toliau…
