Šįkart Indrė Leonavičiūtė analizuoja Pedro Almodóvaro filmą „Oda, kurioje gyvenu“. Autorė iškelia idėją, kad į filmo plotmę įtrauktos feminizmo idėjos kvestionuoja lyčių santykius, vyriškojo modelio dominavimą, moters ir moteriškumo sampratą, visuomenėje bei populiariojoje kultūroje vyraujančią prievartos kultūrą.
P. Almodóvaras imasi šiuo metu kino pasaulyje populiarios pasaulio griūties temos. Tačiau priešingai nei idilišką ir laiko neapibrėžtą pasaulio pabaigos versiją filme „Melancholija“ pristatantis režisierius Larsas von Trieras, P. Almodóvaras ironiškai kalba apie ateinančius 2012 metus. Pasaulis iš P. Almodóvaro perspektyvos kraupiai ir groteskiškai griūva dėl visuomenėje įsigalėjusio vyro galios siekio ir visuomenės tolerancijos brutalumui. Filmu „Oda, kurioje gyvenu“ P. Almodóvaras tarsi parodo, jog didžiausią blogį visuomenėje sukelia lyčių santykių degradacija. Režisierius blogio įsikūnijimu laiko vyro galios troškimą, kuriai pasiekti neretai pasitelkiamos itin despotiškos priemonės.
Lyčių santykių analizę Jane Flax laiko pamatine feministinės teorijos kategorija. Jos teigimu, nors lyčių santykiai yra sudėtingi ir nepastovūs procesai, jie visada buvo dominavimo santykiai. Anot jos, santykius tarp lyčių (daugiausia) apibrėžė ir (nevykusiai) kontroliavo vienas iš tarpusavio santykio subjektų – vyras (Jane Flax, 1987). Analizuojamame P. Almodóvaro filme lyčių santykiai, paremti vieno iš tarpusavio santykio subjektų dominavimu, yra negalimi. Visa santykių kontrolės galia filme priklauso pagrindiniam filmo veikėjui chirurgui Robertui Ledgardui. Jis savo namuose įkalina Verą, tiksliau jo dukros prievartautoją Vicentą, kuriam keršto apimtas mediciniškai pakeičia lytį. Norėdamas sukurti bet kokiems aplinkos veiksniams atsparią odą, Robertas nelegaliai eksperimentuoja su Veros kūnu. Sėkmingi eksperimentai, lemiantys Veros kūno virsmą, Robertui leidžia pasijusti jos šeimininku. Tačiau net ir baigęs eksperimentą Robertas Veros iš namų nepaleidžia: sukūręs visiškai naują, bet tik išorišką jos tapatybę, jis jaučiasi esąs vertas dėkingumo, leisiančio užtvirtinti jo trokštamus santykius. Tačiau ir šiuo atveju santykiai yra kontroliuojami nevykusiai. Vera yra pavergiama neteisėtai – ją įgyti siekiama sunaikinant jos individualią tapatybę medicininių operacijų, izoliacijos ir prievartos keliu. Išorės pokyčiai užgožia Veros tapatybę, tačiau jos nesunaikina. Filmo pabaigoje tikroji Veros tapatybė prabyla ir nužudo Robertą. P. Almodóvaras veikiausiai nori pasakyti, jog prasminga komunikacija tarp lyčių tam tikrose patriarchalinėse visuomenėse yra negalima (Mhairi Guild, 2011). Skaityti toliau…
Kam: socialinių mokslų, miesto studijų, vizualinių ir kultūros studijų, architektūros, fotografijos, žiniasklaidos studijų, kino studijų ir pan. specialybių studentams, turintiems tiriamojo ir/ar kūrybinio darbo patirties su miesto, kalbos ar tapatybės temomis.
Kur: Vilnius.
Kada: 2012 m. rugpjūčio 10-17 d.
Paraiškų teikimo terminas: 2012 liepos 15 d.
LitPro vasaros mokykla „Miestas, kalba, tapatybė“ kuria kontekstą daugiamačiam Vilniaus kultūrinės ir socialinės geografijos tyrimui siekiant išsiaiškinti, kas slypi už pačios šio miesto daugiakultūriškumo ir daugiakalbiškumo sąvokos. Pagrindinė Mokyklos mintis – sąmoningai grįsti kultūrinės tapatybės konstravimo ir mainų per kalbą praktikas miesto lygmeniu, o ne tautinės valstybės lygmeniu (kaip kad paprastai daroma). Per savaitės trukmės intensyvių dirbtuvių, paskaitų ir „lauko darbo“ seriją tyrimo grupės domėsis tokiomis temomis: „Turizmas“, „Sąveikos scenarijai pametus / radus daiktą ar jais keičiantis“, „Rusiško popso“ industrija ir bendruomenė Vilniuje“, „Miesto tekstai“, „Miesto garso ir vaizdo ritmai“. Skaityti toliau…
Įsipareigojimų naikinimas kaip žaidimas
Dalijamės naujausio VDU žurnalo „Sesija“ numerio tekstu apie ištikimybę – tokia yra ir viso šio numerio tema. Sociologo Dainiaus Genio kreipimasis į malonų skaitytoją:
Pirmoji, ponios ir ponai, konsiumeristinės kultūros civilė auka yra mūsų santykiai su gyvenimo partneriais. Dominuojantis santykio modelis yra modelis, kurį taikome parduotuvėse nusipirktoms prekėms. „Kai įsigyji daiktą, neprisieki amžinos ištikimybės, neištari priesaikos „kol mirtis mus išskirs“, o gana aiškiai ir pagrįstai žinai, kad rytoj pasirodys geresnis produktas, taigi tu išmesi šitą ir nusipirksi kitą“, – rašė Zygmuntas Baumanas.
Daugelis girdėjo apie žaibiškų pasimatymų šou „Kitas“ („Next“), o jaunesni skaitytojai galbūt jame ir dalyvavo. JAV sparčiai išpopuliarėjęs, šis žaidimas netruko atkeliauti iki mūsų. Žaidimo esmė – greitųjų pasimatymų vyksmas. Realybės šou skelbiamos taisyklės labai paprastos: „vienas dalyvis (-ė) turi penkias galimybes pakeisti pasimatymo partnerį (-ę). Jam tereikia neįtikusiajam ištarti trumpą žodelį „Kitas!“ ir iš autobuso išlips kitas pretendentas. Jei besirenkantis dalyvis mano radęs sau tinkamą porą, jis pasiūlo antrą pasimatymą. Tuomet jau renkasi tas, kurį pasirinko – jis sprendžia, priimti pasiūlymą, antrą kartą eiti į pasimatymą, ar pasiimti pasimatymo metu surinktus pinigus.“
Aklas pasimatymas visada spindi magišku patrauklumu. Tad galimybė per vakarą sudalyvauti net penkiuose ir netgi pasinaudoti visų dalyvių pripažįstama ir nekvestionuojama (panašu, kad šiais laikais tai reiškia kitas) teise pasimatymo eigai daugelį verčia suklusti. Tačiau laike suspaustas pasimatymas įgauna karikatūriškas atmainas. Skaityti toliau…
Drovumas, intymumas ir Slavojus Žižekas
Nuogas kūnas domina, ar ne?
Vasarą, netgi tokią kaip ši, nuogų kūnų tuoj bus visur – tingiuose paplūdimiuose ir prakaituotose saunose, vos vos pridengtų stotelėje, supermarkete, troleibuse. Nereikia laukti net karščių, kad gausybę nuogalių sutiktum sporto klubo ar baseino persirengimo kambariuose. Ir būtum vienu iš jų – arba… ne.
Maironio g., Vilnius. 2011 ruduo.
Viešai nuogas kūnas trikdo. Ar ne?
Nuogų kūnų apsupty sutrikęs sociologas nusistebės, bet niekada nesutiks, kad dėl jo sutrikimo kalti asmeniniai kompleksai ar patologinis drovumas. Ne ne, priežastys gali būti tik socialinės – seksualinė revoliucija, aplenkusi „Rytų Europą“ ir todėl XIX amžiaus santūrumu dvelkiantis davatkiškas mūsų mentalitetas.
Juk pasirodo, kad asmeniniame gyvenime drovus ir seksualinės revoliucijos aplenktas yra net garsiausias pasaulio slovėnas. Visai nemyliu Žižeko, bet šįkart žaviuosi jo atvirumu: Skaityti toliau…
Socialūs sociologai ne tik skatina studentus dalintis savo tekstais, bet ir kviečia dėstytojus demaskuoti įdomius studentų darbus. Taigi, jei esi studentas, manantis, kad parašei įdomų sociologinės tematikos tekstą, arba dėstytojas, sutikęs dėmesio vertą studento darbą – pasidalink juo su mumis ir kitais! Šįkart pristatome kolegės Vaidos Tretjakovos pasiūlytą žurnalistikos bakalaurantės Rasos Radzevičiūtės esė apie moteris ir feminizmą televizijos seriale „Mad Men“
Vieta – Niujorko Madison Aveniu, tuo metu buvusi reklamų agentūrų centru. Vienoje šių įstaigų ir vyksta pagrindinis serialo Mad Men veiksmas. Joje aukščiausias pareigas užima vyrai, moterims paliekant žavios sekretorės ar ryšio operatorės vaidmenis. Tačiau vienomis svarbiausių šio serialo herojų tampa būtent jos – savimi pasitikinčios, siekiančios karjeros ar jau sukūrusios šeimas. Mad Men kūrėjai seriale stengiasi atspindėti to meto moterų padėtį visuomenėje, tradicijas bei jų griovimą.
Septinto dešimtmečio stilistika, kokteilių vakarėliai bei cigarečių dūmuose skendintys kambariai – tik dalis serialo Mad Men kuriamo pasaulio. Už žavaus įpakavimo slypi diskriminacinės septintojo dešimtmečio pradžios realijos bei istoriniai įvykiai. Veikėjų gyvenimuose figūruoja rasizmas, homofobija ir seksimas, į veiksmą įpinamos politinės permainos, tokios kaip juodaodžių kova už lygias teises bei John F. Kennedy prezidentavimas ir nužudymas. Skaityti toliau…
Sociologo profesinės veiklos galimybės
UPDATED: Keičiasi renginio vieta! Milda ir Gytis Lietuvos sociologijos profesinio lauko studiją pristatys šiandien 19 val. Lietuvos mokslo taryboje (Gedimino pr. 3, Vilnius) 210 kabinete (antras aukštas, eiti pro didžiąją salę).
Dažnam studentui, ką tik apsigynusiam bakalaurui, o ir studijas besirenkančiam abiturientui, gali kilti panašūs klausimai:
Norinčius vietoj leave me alone! sakyti I know! kviečiame birželio 13 d. (trečiadienį) 19 val. ateiti į kavinę “Šauni vietelė” (Prančiškonų g. 3/6, antroji salė (eiti pro bara gilyn)), kur vyks jaunųjų mokslininkų viešoji diskusija. Jos metu socialūs sociologai Milda Pivoriūtė ir Gytis Valatka papasakos apie Lietuvos sociologijos profesinės veiklos lauko studiją. Besiremdami atliktais tyrimais jie papasakos apie sociologijos absolventų karjeros kelius, profesinės veiklos galimybes, atskleis, kokias studijų metu įgytas kompetencijas absolventai panaudoja darbo rinkoje, ko iš jų reikalauja darbdaviai ir pan.
Tęsiame bendradarbiavimą su Vytauto Didžiojo universitete leidžiamo žurnalo „Sesija“ komanda ir dalijamės rinktiniais sociologiniais kolegų iš Kauno tekstais. Rašinys numeris vienas iš trečiojo „Sesijos“ numerio „Ištikimybė“ – Socialios Sociologijos draugo Antano Voznikaičio patentuotos naujos sociologijos šakos pristatymas ir šiandien madingiausio socialinio tipo analizė. Socialinis ungurys – tai aš, tu, ji, jis… Paskaitykime apie save:
Mokslininkai labai mėgsta uždėti savo tyrinėjamai tikrovei tipologinį apynasrį, tad ir aš, nors esu tik virtuvinės sociologijos mėgėjas, pabandžiau tai padaryti… mirkdamas vonioje, tad šis straipsnis yra netgi labiau vonios nei virtuvės sociologija. Kur daugiau nei sporto salėje, vonioje ar baseine gali kilti geros idėjos – mens sana in corpore sano? Mirkdamas vandenyje nulipdžiau visai naują žmonių tipą – socialinį ungurį.
Kas yra socialinis ungurys? Tai – gana tipiškas takiosios (kaip sako Z. Baumanas, kuris irgi, matyt mėgsta pasiturškenti…) modernybės individas (arba jų grupė), kuriam labai būdingas stiprus, kaip elektrinio ungurio iškrova, trumpalaikis emocinis prisirišimas prie vienos ar kitos moralinės laikysenos ar idealų vien dėl to, kad tos moralinės laikysenos ar idealai yra su paviršutinišku fanatizmu išpažįstami toje socialinėje grupėje, kurioje socialinis ungurys randa emocinį palaikymą, savo asmeninio potencialo realizavimo galimybę ar bent jau tos realizacijos regimybę… Galite mane kaltinti „užkalnišku“ „antihipsterizmu“, bet, manau, kad hipsteriams tikrai neblogai tinka socialinio ungurio etiketė. Skaityti toliau…
Kaip bliūkšta stereotipai
Pirmadieniui siūlau šiek tiek saviironijos :)
Nuo tada, kai tik prisimenu save pradėjus vertinti vyrų patrauklumą, du faktai tikrai, iki maždaug prieš savaitę, niekada nebuvo pasikeitę. Vyrai, kurie nešioja kojines su basutėmis ir tie, kurie pietaudami geria didelį bokalą alaus, nesužadina jokio susidomėjimo pažinti jų vidinį pasaulį.
Ačiū Miglei, kuri pavaizdavo man reikiamą objektą!
Ši taisyklė galiojo iki tol, kol…
…kol mano mėgstamas pažįstamas, slėpdamas po stalu kojines basutėse, pietaudamas gėrė didelį bokalą alaus ir pasakojo man įdomius dalykus…
Kaip pasakytų mano vienas kolega, tai buvo in your face situacija, kuri privertė susimąstyti, ar tikrai nutapius sociologinį kojinių+basučių gerbėjo portretą jis pasižymėtų išskirtinai nepatraukliomis savybėmis :)
Linkiu kiekvienam gyvenimo išimčių net ir kasdienėse smulkmenose!
Mokyklos ar bakalauro studijų metams einant į pabaigą, daugeliui iškyla dilema, kokias studijas pasirinkti. Tiems, kurie dar nėra tvirtai apsisprendę ir svarsto, kokiomis specialybėmis užpildyti stojimų sąrašą, šiemet vėl siūlome pamąstyti ir apie (netikėta?:) sociologijos studijas. 
Studijuoti sociologiją labiausiai verta tiems, ką ypatingai domina socialiniai procesai visuomenėje, kam nuolat kyla klausimų „kodėl“ apie žmonių sambūvį.
Stojant į sociologiją svarbiausias yra matematikos brandos egzamino pažymys (svertinis koeficientas – 0,4), kiti reikalingi egzaminai – lietuvių kalba (0,2) ir užsienio kalba arba istorija (0,2) bei istorijos arba užsienio kalbos metinis pažymys (0,2).
Jei nemėgsti matematikos, neverta išsigąsti. Nors stojant reikalingas matematikos egzamino pažymys, į sociologijos studijų programas įeina ne tik statistinė analizė, bet ir labai nemažai dalykų iš filosofijos ir psichologijos sričių (juk vis dėlto sociologijos užuomazgos randamos filosofinėje tradicijoje, o socialinis veiksmas dažnai negali būti atsiejamas nuo psichologinių veiksnių:). Skaityti toliau…
Vizualinė užduotis sesijos artėjimo ir baigiamųjų darbų rašymo nuvargintoms akims. Paskutinio Stanley Kubricko filmo Eyes Wide Shut („Plačiai užmerktos akys“, 1999) kadre surask gabaliuką sociologijos:
Tai kadras iš epizodo, kuriame pagrindinis šio filmo herojus daktaras Williamas Harfordas (vaidinamas Tom’o Cruise’o) gana keistomis aplinkybėmis atsiduria prostitutės Domino bute. Čia jis kalbasi telefonu su netikėtai nusikaltimo vietoje paskambinusia žmona Alice (vaidinama Nicole’s Kidman): „taip brangioji, aš pakeliui namo, tik šiek tiek užtrukau darbe…“
(Studentės?) Domino butas dekoruotas stirtomis knygų, bet akylesnio žiūrovo akis būtinai užkliūva už sociologijos vadovėlio: „Introducing Sociology“ po dešiniąja Tom’o Cruise’o ranka. Turėkime omenyje, kad Kubricko filmuose atsitiktinių ir kruopščiai iš anksto nesuplanuotų detalių tiesiog nebūna. Tad kodėl prostitutės kambaryje akis bado sociologija? Skaityti toliau…
