KTU Sociologijos katedra praneša apie tęstinę socialinių mokslų doktorantų ir jaunųjų mokslininkų konferenciją „Tarpdisciplininis diskursas socialiniuose moksluose -3″, kuri vyks 2011 metų spalio 21 d. KTU Socialinių mokslų fakultete (Laisvės alėja 13, Kaunas).
Konferencijoje kviečiami dalyvauti socialinių mokslų doktorantai ir jų moksliniai vadovai, jaunieji mokslininkai, kiti akademinės bendruomenės nariai, taip pat verslo, viešojo sektoriaus, tyrimo centrų, NVO, žiniasklaidos atstovai bei visi, besidomintys socialinių mokslų sanglauda.
Pranešimų santraukos siunčiamos iki 2011 m. birželio 1 d. el. paštu (sockonf2011@gmail.com).
Daugiau informacijos apie renginį rasite čia.
Kodėl mes nemylime savo tekstų?
Viena subtili, bet svarbi sociologijos (ir kitų dalykų, kur rišlus rašymas yra pagrindinis būdas pristatyti savo darbus) studijų problema – tai, kad dauguma studentų nemyli savo tekstų. Bakalauro ir magistro studijų metu dauguma parašomų tekstų yra vienkartiniai: parašai (dažnai – paskutinę naktį), atsiskaitai ir užmiršti. Žinoma, dauguma jų rašoma mokymosi tikslais ir nieko genialaus neišranda. Bet tokia praktika ydinga dėl dviejų priežasčių.
Gilios gerklės fenomenas
Gili gerklė (Deep Throat) – tai vienas pelningiausių ir populiariausių visų laikų pornografinių filmų, kartu patekęs tarp apskritai reikšmingiausių visų laikų filmų. Įdomu tai, kad jis buvo nufilmuotas tik per 6 dienas ir turėjo labai mažą biudžetą (25 tūkst. dolerių), o uždirbo per 600 milijonų dolerių.
Galite klausti kuo šis filmas toks ypatingas? O gi tuo, kad jo premjera įvyko 1972 metais, kai Amerikos visuomenėje vien garsiai kalbėti apie seksą buvo tabu. Pornografija egzistavo tik giliausiame pogrindyje ir buvo laikoma amoraliu dalyku, o pavaizduoti intymius santykius buvo galima tik lytinio švietimo filmuose. Po Gilios gerklės pasirodymo seksas iškilo aikštėn ir paskatino seksualinę revoliuciją. Skaityti toliau…
Sociokine – viengungiai virtuvėje..
Šio pirmadienio sociokine matysime smagų sociologinį tyrimą, kurio tikslas – atskleisti viengungių naudojimosi virtuve įpročius. Tyrėjas ištisą parą virtuvėje stebi tiriamąjį nuo specialios aukštos kėdės. Filmas iškelia ir labai svarbų sociologijai klausimą, ar sociologas tikrai gali objektyviai stebėti tiriamą realybę atsisėdęs ant aukštos, neva nuo visų subjektyvių veiksnių atribojančios kedės?
Ateikime, pažiūrėkime, padiskutuokime. „Kitchen stories“.
Fsf.f. 18.40. 403aud.
Sociokinas 8: apie kūno žymes
Šį pirmadienį sociokine žiūrėsime ir diskutuosime apie tatuiruočių praktiką Rusijos kriminalinio pasaulio kūnuose.
Jūsų dėmesiui – dokumentinis filmas “The Mark of Caïn” (2001)
Laikas: pirmadienis, balandžio 11 diena, 18.40 val.
Vieta: VU filosofijos fakultetas, 403 auditorija.
Lauksime Tavęs, iki pasimatymo!
Tyrimo subjektas – mano draugas
Filme „Kitchen stories“ vaizduojamas tyrimas, kurio tikslas – atskleisti viengungių naudojimosi virtuve įpročius. Taikomas stebėjimo metodas – tyrėjas turi ištisą parą stebėti tiriamąjį virtuvėje nuo specialios aukštos kėdės. Stebėtojo buvimas jokiu būdu negali įtakoti stebimojo elgesio. Filme vaizduojama kaip kintantis santykis tarp tiriamojo ir tyrėjo galiausiai perauga į draugystę, kuri komplikuoja tyrimo procesą. Smagi istorija iškelia klausimą apie moksliškumą – ar sociologas gali objektyviai stebėti tiriamąją realybę nuo aukštos kėdės. Turbūt niekas nesiginčys, kad visiškas objektyvumas neįmanomas, bet kur yra riba?
Skaityti toliau…
Sensacijas generuojanti sociologija?
Skelbiame naujo sociologų bendradarbio Petro S. pasisakymą opiu klausimu: koks sociologijos ir sociologų įvaizdis formuojamas lietuviškoje mass medijoje? Ir kur veda lengvabūdiškas žongliravimas žodžiais „mokslas“ ir „sociologiniai tyrimai“?
Kaip teigia mokslinis sociologų tyrimas, „moterys nori turtingų vyrų, o ne karjeros“. Ir, viliuosi, niekada nesuabejosite, kad „poros, kurios nesimyli iki vestuvių, yra laimingesnės“. Abu faktai visgi moksliškai pagrįsti – bent jau remiantis minėtus tekstus talpinančios naujienų portalo „Delfi“ rubrikos pavadinimu „Mokslas“. Skaityti toliau…
Posovietinio politinio elito kilmė
Sprendžiant šiuolaikinio Lietuvos politinio elito deviantiškumo problemas, aktualu išnagrinėti istorinį jo susiformavimo kontekstą: posovietinės valdymo sistemos kūrimosi ir bendrabūvio kaitos aplinkybes. Rusų tyrėjas A. Duka pažymi, kad klasikinės Vakarų Europos ir JAV elitų teorijos (pavyzdžiui, V. Pareto, C. S. Mills ir kt.) kartais nekritiškai taikomos posovietinėje erdvėje, neatsižvelgiant į naudojamų sąvokų turinio ir socialinio konteksto skirtumus (Duka, 2008, p. 56 – 57). Skaityti toliau…
