Vienas žmogus sakydavo, kad iš kaštonų žydėjimo nieko gero nelauk. Žydintis kaštonas reiškia, kad atėjo TAS metas, pilnas egzaminų, rašto darbų, nemiegotų parų, o kai kam – ir diplominių rašymo džiaugsmo. Šiaip ar taip, TAS metas pilnas ne tik nuovargio, bet ir įspūdingų atradimų, kai visą semestrą pasyviai klausęsi informacijos apie sociologijos teorijas ir metodus pagaliau esam išgenami į lauką ir akis į akį susiduriam su savo tyrimu. Toks asmeniškas prisilietimas savo kailiu prie metodologinių problemų – Agnės G. įžvalgose apie interviuotojo ir interviuojamojo santykį. Kas interviu metu yra sociologas – asmuo, nustatantis taisykles ar Tiesą Žinantis Objektyvus Tyrėjas?
Interviuotojas turi galią pasakyti, apie ką kalbėti, bet jis negali pertraukinėti, jo užduotis yra klausyti ir, jei prireikia, prisitaikyti prie kalbėtojo stiliaus. Jis gali patirti ypatingą išklausymo jausmą ir suteikti tą patį kalbėtojui – nustatydamas pasitikėjimo santykį jis sukuria tikrą, gryną pokalbį, be nuneigimų, be išankstinių nuostatų, kai vienas dalinasi grynąja savo patirtimi ir gali tai daryti ramiai, nebijodamas būti užginčytas, o kitas jo kalbą priima kaip tiesą.
Tad kur yra problema, mielasis interviuotojau, jeigu jautiesi taip gerai po to pokalbio, o žmogus lieka išklausytas?
Ilgai laukėme ir sulaukėme!
Ypatingajame sociokine – „Barzakh“ ir jo režisierius antropologas Mantas Kvedaravičius!
Jei dar nespėjai (o gal netilpai į sausakimšą „Kino pavasario“ salę) pamatyti šio filmo– nepraleisk progos!
Jei matei, bet turi klausimų – ateik, galėsi sulaukti atsakymų iš paties režisieriaus lūpų!
Jei nežinai kas tai – tuo labiau ateik. Tai 45 dokumentinės minutės apie žmones, gyvenančius nežinomybėje. Apie žmones, gyvenančius kiek kitoje realybėje nei Tu.
Šį ketvirtadienį (26 d.) 18 val. 209 aud. Fsf.f.
Ateik!
„Mano filme parodytas vienas iš tūkstančio būdų, kaip būti žmogumi.“ (M. Kvedaravičius)
Kokio tipo barbarai mes esame?
Garsus antropologas Bronislaw’as Malinowski’s viename akademikų susitikime prisiminė pokalbį su senu kanibalu, kuris buvo girdėjęs apie Europoje vykusį Pirmąjį pasaulinį karą. Kanibalas buvo labai smalsus ir norėjo sužinoti, kaip europiečiai sugebėjo susidoroti su tokiu milžinišku kiekiu žmogaus mėsos. Kai Malinowski’s atsakė, kad europiečiai lavonų nevalgė, kanibalas liko šokiruotas ir nustebusiu balsu paklausė: „Tai kokio gi jūs tipo barbarai, kad žudote be jokio tikslo?“.
Kas gyvena Užupyje?
Agnės Šimkūnaitės sociologine akim stebimame Užupyje kilusi kokybinio tyrimo idėja:
Užupis – įkvėpimo šaltinis ne tik menininkams, bet ir sociologams. Prieš dešimt metų Užupyje 60 procentų butų/namų buvo be vonios kambario. Šiandien situacija smarkiai pasikeitusi – butai vieni brangiausių Vilniuje. Turtingiausi ir vargingiausi gyvena šalia. Visiška žmonių maišalynė – vienam lange autorinių drabužių parduotuvėje susirinkusios prabangios damos, kitame – močiutė žvelgianti virš pelargonijomis nukrautos palangės. Tyrimo idėją man pakišo vidury Užupio stovintis kioskelis pavadinimu „Maisto prekės“ Skaityti toliau…
Norite pamatyti, kas ką konkrečiai dirbo ir pridirbo, kad sukėlė baisiąją krizę JAV? Ateikite pirmadienį į sociokiną ir pamatysite.
Žiūrėsime ir aptarinėsime geriausiu 2010 metų dokumentiniu filmu pripažintą Inside Job.
Perspėjame, kad filmas gali sugriauti Jūsų finansinio saugumo jausmą arba jo likučius:)
Fsf.f. 18.40. 403aud.
Tyčia sakau „grafnės novelės“ ir tyčia nesakau „komiksai“ – nes pastarasis žodis, jei tikėtume leidėjais ir šio žanro entuziastų nuomone, Lietuvos viešojoje erdvėje turi kur kas daugiau ne teigiamų, bet neigiamų konotacijų.
Paskutinėje Vilniaus knygų mugėje vykusioje diskusijoje apie pieštinių istorijų suaugusiems perspektyvas Lietuvoje svarstyta – kodėl terminas „komiksai“ lietuviui asocijuojasi su „komedija“, linksmybėmis, vaikišku ir nerimtu žanru. Juk, pavyzdžiui, Marjane Satrapi pieštinių istorijų ciklas apie mergaitės-merginos-moters patirtis porevoliuciniame Irane, vėliau virtęs įstabiu pilno metražo animaciniu filmu „Persepolis“ – toli gražu ne (tik) komedija.
Vadinasi, grafinės novelės forma galima kalbėti ir apie labai rimtus patyrimus, apie istoriją ir netgi… apie socialinę teoriją. Arba apie statistiką.
Pieštos istorijos – ypač tinkama medija pradedantiesiems. Galimybė sužinoti apie sociologiją ir sociologus dar gerokai iki universiteto. Grafinis sociologijos įvadas savarankiškoms studijoms – kodėl gi ne? Kur kas geresnė motyvacija esminių socialinės teorijos pavyzdžių studijoms negu nuobodūs (?) vadovėliai su daug teksto ir jokių iliustracijų. Skaityti toliau…
Klausimas „kas nėra sociologija?“ iškyla kaskart mėginant ją apibrėžti ir siekiant kuo tiksliau nustatyti disciplinos ribas. Koks turi būti sociologijos santykis su jai artima antropologija, tarpdisciplininėmis kultūros, lyčių studijomis? Tai vienas kitą papildantys prieskoniai, o gal greičiau produktai, kurių šiukštu negalima maišyti tarpusavyje? Atsakymas į šį klausimą kartu yra ir šis tas daugiau. Tai savęs priskyrimas atviros arba gynybiškai uždaros sociologijos stovyklai.
Savęs priskyrimo klausimas eilinįsyk kilo apmąstant VU Lyčių studijų centro skelbimą apie konferenciją „M. K. Čiurlionis ir Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė“. Ar jis pakankamai sociologiškas, ar jis sudomins sociologus? Manau, kad turėtų sudominti tuos, kurie save priskiria atvirosios sociologijos fanams.
Taigi, skelbimas:
Nori sužinoti kodėl? Ateik šį pirmadienį į sociokiną ir pamatysi!
Žiūrėsime ir aptarinėsime dokumentinį filmą apie vieną didžiausių praėjusio šimtmečio studentų sukilimą JAV - ”Berkeley in the Sixties“
Fsf.f. 18.40. 403aud.
Naudingos nuorodos rašantiesiems
Tęsiu praeitame savo įraše pradėtą temą. Šį kartą – nuorodų rinkinys.
J. Atherton – Notes on the Structure of a Dissertation ir to paties autoriaus Writing at Master’s Level. Pirmasis straipsnis yra apie mokslinio darbo struktūravimą (patarimai tinka ir bet kurios pakopos diplominiam, ir straipsniui, ir bet kokiam kitam moksliniam rašiniui). Smagus dėl to, kad aptariama būtent struktūra: ne tik koks turi būti skirtingų darbo dalių turinys, bet ir kaip galima organizuoti informaciją skirtinguose skyriuose. Antras straipsnis pateikia aštuonis kriterijus, atsakančius į klausimą, kas yra geras magistro darbas ir į ką turėtų atkreipti dėmesį studentas. Kitos puslapio skiltys irgi įdomios, rekomenduoju pasirausti. Skaityti toliau…
Vakar kelios studentės manęs užklausė, kaip geriausia savo bakalauriniuose darbuose apsibrėžti esmines sąvokas, nes skirtinguose šaltiniuose jos apibrėžiamos nevienodai. Pagalvojau, kad su šia problema susiduria daugelis, tad nusprendžiau pasidalinti mintimis su platesne auditorija. Tikiuosi, kad kam nors tai bus naudinga.
Šiuo klausimu negaliu sugalvoti nieko geriau, kaip tik pasiūlyti žymaus socialinių tyrimų metodologo Johno Gerringo vertingus bei praktiškus sąvokų darybos patarimus, kurie pateikiame dar neišleistoje jo knygoje, kurios nuolat tobulinamas rankraštis patalpintas internete (!!!) (96 – 125 psl.). Čia jis pateikia daug praktiškų patarimų būtent tais atvejais, kai Jus dominančios sąvokos įvairių autorių apibrėžiamos labai skirtingai, o kartais net gi prieštaringai. Tingintiems skaityti, trumpai aprašysiu esmę :) Skaityti toliau…
