Ar Delfi anonimai laukia diktatūros?
Gruodžio 19, sekmadienį, įvyko Baltarusijos prezidento rinkimai. Tema dėkinga ir turinti daugybę vektorių. Galima būtų analizuoti skirtumus tarp profesionalių ir diletantiškai rengiamų “revoliucijų” (šis žodis čia reiškia, be abejo, tik ironišką romantizavimą), vienodai niūrias bet kokio situacijos išsirišimo perspektyvas, demokratiją puoselėjančių valstybių dviveidiškumą savo piliečių atžvilgiu, kai jos smerkia Minską už veiksmus, nesvetimus joms pačioms. Tačiau šį kartą renkuosi pasižiūrėti į vieną labai siaurą aspektą – viešus anoniminių lietuvių pasisakymus, kuriais jie išreiškia savo nuostatas po keletu skirtingo turinio delfi.lt straipsnių apie pastarųjų dienų įvykius Baltarusijoje. Skaityti toliau…
Pierre‘as Bourdieu tiesiai perspėja nepatyrusį, bet entuziastingą jauną teoretiką, pasiryžusį nagrinėti, kur prasideda ir kur baigiasi meno laukas: atsargiai, lauko ribas galima nustatyti tik empiriniu tyrimu! Išgirdus kyla klausimas, ar apskritai vertingi teoriniai pasvarstymai apie meno lauko struktūrą neturint konkrečių duomenų apie jame veikiančių agentų pozicijas, jų ryšių sistemą, agentų habitus? Ne, jei pretenduosime į precizišką tikslumą, jei sieksime meno lauko ribas apibrėžti kaip sociologinį faktą. Tačiau taip, jei atsižvelgsime į P. Bourdieu pastebėjimą, jog „lauko ribos yra ten, kur baigiasi lauko veikmė“ (Bourdieu, Wacquant, 2003: 134-135). Meno lauko veikimas šiuo atveju tikrai apims tokį gana sudėtingai apibrėžiamą reiškinį kaip gatvės menas – nepaisant tam tikrų prieštaravimų dėl toli gražu ne tik estetinių šios praktikos komponentų. Šiuo būdu savo darbe ir pamėginsiu teoriškai modeliuoti gatvės meno santykį su meno lauku, jo ribomis. Skaityti toliau…
Maryjos Šupa esė konkursui “Sociologinė vaizduotė: tekstai”
Būnant sociologijos studentu, nėra nieko įdomiau, nei leisti tamsius vakarus su niūriais klasikais ir mėgstamais postmoderno autoriais, gyventi tarp pesimistų nuolatinių pokyčių šalyje ir nuolat stebėti kaip lūkesčius keičia nusivylimas bet kokiais viešais sprendimais. Kaita būdinga visiems laikams ir visoms valstybėms, tačiau atvejai, kuomet toks skaičius reformų – įformintų revoliucijų – tenka vienos kartos laikmečiui, yra retesni. Tai nėra įprastų „ryžtingų, bet iš anksto suplanuotų, permainų“ laikai. Skaityti toliau…
Agnės Girkontaitės esė konkursui “Sociologinė vaizduotė: tekstai”.
Kodėl egzistuoja tokia aukštojo mokslo plėtra ir specialybių infliacija? Pastaruoju metu Lietuvoje (ir didžiąja dalimi Europoje) yra remiamasi liberalia ideologija, kad rinkos (šiuo atveju – aukštojo mokslo rinkos) dėsniai (t. y., kaina) sureguliuos sistemą, kad individai, rinkdamiesi racionaliai, dėl konkurencijos principo susidėstys tinkamai į tas vietas, į kurias galės, pagal savo gebėjimus. Be to, įgijęs aukštąjį išsilavinimą asmuo apskritai yra naudingesnis visuomenei – liberalai pasisako už (beveik) visuotinį aukštąjį mokslą ir tiki, kad tai užtikrins išsilavinusios
visuomenės sukūrimą. Tačiau ši idėja pastaruoju metu Lietuvos aukštojo mokslo sistemai kelia įvairių problemų, universitetų absolventai negauna darbo pagal įgytą specialybę, o masinis aukštasis mokslas negali užtikrinti pakankamai aukštos studijų kokybės, kuri tenkintų jei ne parengimo profesijai, tai bent jau bendrojo išprusimo požiūriu. Skaityti toliau…
Daumanto Stumbrio esė konkursui “Sociologinė vaizduotė: tekstai”.
Kodėl žmonės vartoja alkoholį, narkotikus? Kodėl noras patirti svaigulį kartais būna toks stiprus? Klausimai, į kuriuos atsakymus norėtų rasti ne tik svaigalus vartojančio žmogaus artimieji ar gydytojai, bet ir įvairių sričių mokslininkai. Medicina, psichologija, sociologija, kriminologija – mokslai, daug dėmesio skiriantys tyrimams, susijusiems su psichiką veikiančių medžiagų poveikiu vartotojams ir visuomenei. Skaityti toliau…
Solomono medžioklės klausimu
Šiandien kviečiame skaityti Veronikos sociologinį kometarą pastaruoju metu viešoje sferoje eskaluojamam Solomono gaudynių klausimui. Dėkojam anonimui už nuotrauką ir užrašų/piešinių autoriams už situacijos iliustraciją. Beje, ar žinote, kad “Solomon” ir “Cabri” vardai greitu metu gali tapti prekiniais ženklais?
Šį pavasarį rašiau magistro darbą apie gatvės meną ir kalbinau keletą Vilniaus graffiti piešėjų aiškiai suvokdama, kad vieno įdomesnių egzempliorių, Solomono/Cabri/YM11, tikriausiai nerasiu. Jo tikriausiai neras ir iniciatyvinė Algio Ramanausko suburtoji komanda. Bet į šią akciją, manau, svarbu pažvelgti iš sociologinės perspektyvos, kad išsiaiškintume keletą svarbių, bet dažnai žurnalistinių „tyrimų“ ignoruojamų aspektų:
1. Kas yra graffiti?
2. Kodėl su graffiti kovojama ir kokios efektyviausios tokios kovos priemonės?
3. Koks galimas šalutinis represyvios graffiti kontrolės poveikis?
Skaityti toliau…
Pierre Manent: Demokratija be tautų
Trumpai apie: Pierre Manent, 2008. Demokratija be tautų. Versus Aureus.
Šiandien gyvename vis labiau viename pasaulyje, kur globalioms problemos vis labiau reikia globalių sprendimų. Ar tai – ne kvietimas galvoti apie atsakomybę žmonijai, ieškant būdų, kaip spręsti globalaus kapitalizmo keliamas negandas, ir pamiršti lokalias nacionalines valstybes (ar tautas-valstybes), kurios jau nebepajėgios kontroliuoti globalių ekonominių jėgų? Ar tai nėra kvietimas kosmopolitizmui?
Tuomet kaip suprasti Pierre’o Manent knygą „Demokratija be tautų“ (2008), kur kviečiama susimąstyti, ar atsisakius tautos, nebus atsisakoma ir demokratijos? Juk jei tiesa tai, kad reikia globalaus politinio veiksmo, kodėl mums vis dar turėtų būti svarbi lokaliai apribota tauta?
Klausimas išties keblus, nes nėra paprasta nusakyti, „kas yra tauta ir ką ji daro!“ (ten pat; 8). Juk su Prancūzijos revoliucija gimstančios politinės tautos, siekiančios sukurti savo nacionalinę valstybę, atneša ne tik demokratiją, bet holokaustą! Tad kodėl neturėtume atsisakyti šių žmoniją skaldančių darinių vardan globalios demokratijos galimybės?
Atrodytų, Europa ir juda šiuo keliu: kaip pabrėžia Manent, ją apėmusi „panašumo aistra“ (ten pat; 9). Aistra, verčianti atsisakyti visų (tautinių ir ne tik) skirtybių (kurios, paskaičius literatūros apie „tautinių rūbų“ gimimą išties dažnai atrodo gan dirbtinės bei atsitiktinės: nacionalizmo kilmė siejama su industrializacija, nelygia kapitalizmo raida ar net rašto kultūros plitimu) vardan bendražmogiškumo ir atverties kitam (ten pat; 78), kur būtų lygiai garantuojamos visų individų žmogaus teisės (ten pat; 45).
Išties, norint garantuoti žmogaus teises valstybė nereikalinga; ar, tiksliau, nėra geriausia išeitis – kodėl netiktų, tarkim, regiono ar pasaulinė organizacija (ten pat; 45)? Tačiau, perspėja mus Manent, panašumo aistra negali matyti skirtybių (ten pat; 9-10). O nematydama jų, Europa galiausiai negali ir spręsti savų problemų, ką jau kalbėti apie globalias.
Tad žinia, kurią nori mums pasakyti Manent, atrodytų, yra ši: demokratija, kurią kuriame atsisakydami tautos ir nenorėdami įgyti jokios kitos politinės formos, yra vaiduokliška – ja nei valdoma, nei atstovaujama…
Žinia, kurią galima pateikti ir klausimo forma: ar dar yra, kas nori-gali valdyti, ar dar yra, ką galima atstovauti? Demokratijoje be demos?
Miesto teoretikų žemėlapis v0.1
Kai pradėjau domėtis miesto studijomis, buvo painu susigaudyti, kas gi tie miesto teoretikai, tarp kurių – sociologai, filosofai, geografai, komunikacininkai, ekonomistai, architektai. Visi vartyti įvadai paminėdavo tik kelis vardus arba apimdavo kurią nors siaurą sritį, nors visų tyrimo objektas yra tas pats, o apsiriboti viena sritimi, ignoruojant likusias – pavojinga. Kokia miesto sociologija neturi sąsajų su geografija ar architektūra?
Taigi, besitęsiantis laisvalaikio projektas: nupiešti kuo išsamesnį miesto teoretikų žemėlapį. Pirmoji versija, paspaudus išsiskleidžia:
Angliška versija: A Map of Urban Theorists.
Kol kas rūšiavau teoretikus daugiau mažiau geografiškai. Kai kur formavosi aiškios mokyklos (Čikagos, Los Andželo, Paryžiaus), tačiau su aktyviais 21 amžiaus autoriais tokio vienareikšmio jungiančio veiksnio nėra. Pradinį sąrašą rinkau gan chaotiškai ir atsitiktinai, tad praktiškai negaliu nurodyti šaltinių – nemaža dalis jų buvo tiesiog patikusių straipsnių bibliografijos. Gimimo metus padėjo surasti Wikipedia ir Google – manau, kad tokiu paprastu klausimu jais galima pasitikėti. Vertėtų išgryninti ir “miesto teoretiko” sąvoką – šiuo atveju ji apima kiek platesnį autorių ratą, nei būtų galima tikėtis iš pirmo žvilgsnio: stengiausi aprėpti ne tik tuos, kurie tiesiogiai nagrinėja miestų problematiką, bet ir abstraktesnius “erdvės sociologus” bei tuos, kurių mintys iš kitos teminės srities gali daryti tiesioginę įtaką miestų matymui.
Idėjos tolimesniam plėtimui:
- Išskirti kiekvieno autoriaus pagrindines tyrinėjimų sritis;
- Pateikti nuorodų į autorių straipsnius ir pagrindinius darbus;
- Pildyti sąrašą.
Pasiūlymų? Pastabų? Papildymų?
Z. Baumano kvietimas veikti
Pirmąkart Lietuvoje viešės prof. Zygmuntas Baumanas. Ši antraštė patraukė daugumos sociologijos studentų dėmesį. Apie jo atvykimą ėmė kalbėti dėstytojai, ragindami eiti. Kelias dienas prieš tai fakulteto koridoriuose ėmė girdėtis klausimai – eisi į Baumano paskaitą? – ir tarimasis eiti kartu. Įkvepiantis šurmulys aplink patalpą, kur vyko paskaita – susirinkę sociologai ir filosofai, visi, ką tik domina vartotojiška visuomenė ir globalizacija. Nenuvylė, tačiau…
Skaityti toliau…
Visa tai, kas rašoma žemiau, yra klausimai žmogaus, nežinančio, – nors, atrodytų, turinčio žinoti – kas yra sociologija. Po metų turėčiau – tikiuosi – baigti sociologijos magistrantūros studijas, tačiau darbo vadovo paklaustas tiksliau įvardinti “sociologinius” nagrinėjamos temos aspektus, sutrikau. Juk, atrodytų, kam kitam (išskyrus daktarus ir profesorius) jei ne sociologijos magistrantui geriau žinoti tai, kas yra sociologija? Deja, turiu prisipažinti: nežinau!
… Meluoju. Pasistengęs galėčiau prisiminti kelis sociologijos apibrėžimus kaip antai: “sociologija yra bandymas suprasti tai, kas socialu” arba “sociologija yra tai, kuo užsiima sociologai”. Abu šie apibrėžimai – geri. Ir vis dėl to abejoju, ar jų pakanka, norint vadintis “žinančiu”. Todėl visa tai, kas rašoma žemiau, kartu – neišvengiamai – yra ir bandymas ieškoti atsakymų į čia keliamus klausimus. Ar klausimą, “kas yra sociologija?”
Skaityti toliau…
