Skip to content

Ainė Ramonaitė apie Socforumą: kaip kuriama erdvė jauniems mokslininkams?

parašė sociologai.lt @ 2011 Lapkričio 21

Vienas iš renginių, būtinų aplankyti sociologui, ypač jaunajam, yra jau nuo 2004 metų kiekvieną pavasarį Molėtų observatorijoje organizuojamas „Lietuvos socialinių mokslų forumas“ – tarpdisciplininė konferencija, kurioje dalyvauja įvairių socialinių mokslų atstovai bei socialiniams mokslams prijaučiantys žmonės.

Progos sudalyvauti šiame renginyje praėjusį pavasarį nepraleido ir socialūs sociologai. Susipakavę palapinę, miegmaišius, diktofoną ir sociologinį smalsumą nukeliavome į Molėtų kraštą. Tai buvo puiki galimybė išgirsti, ką veikia kiti jauni ir nelabai socialiniai mokslininkai Lietuvoje, proga padiskutuoti ir neformaliai pabendrauti neprisirišant prie savo specialybės.

Ir, žinoma, nebūtume sociologai, jeigu nesugalvotume išsiaiškinti šio įvykio atsiradimo istorijos. Taigi jau trečią dieną, po visų pranešimų, nuvargusiems nuo įspūdžių, bet linksmiems dalyviams išsiskirsčius pakuotis, ištuštėjusioje konferencijų salėje pasigavome vieną iš renginio iniciatorių – Ainę Ramonaitę – ir išklausinėjome visų rūpimų klausimų.Soc. Soc.: Kaip viskas prasidėjo?

Ainė: Socforumo idėja gimė 2002-ais ar 2003-ais metais Norvegijoje. Ten vienoje vasaros mokykloje susitikome iki tol nepažįstami lietuviai doktorantai – Ingrida Gečienė, Vaidas Markevičius ir aš. Pradėjome kalbėtis, iš karto atsirado daug bendrų temų, minčių, kaip būtų galima bendradarbiauti. Tada kilo ta mintis: „Kas čia dabar? Kodėl turime susitikti Norvegijoje? Kodėl Lietuvoje nėra erdvės, kur žmonės, darantys panašius dalykus socialiniuose moksluose, turintys panašių idėjų, bet dirbantys skirtingose institucijose, galėtų susitikti, daryti bendrus projektus?“. Vaidas yra iš kito universiteto, Ingrida – sociologė, aš – politologė. Nors mes abi dirbome tame pačiame Vilniaus universitete, bet skirtinguose jo fakultetuose – keliai nesusikerta. Taip ir kilo mintis, kad reikia kažkokios iniciatyvos, konkrečios vietos.

Bendra erdvė labai reikalinga būtent jaunam mokslininkui. Kai esi vyresnis, jau žinai, nuo ko pradėti, su kuo bendradarbiauti, o jauniems gali būti sunku surasti vieniems kitus, jei nėra jokių specialių veiklų ar institucijų. Man pačiai visą laiką norėjosi būtent sociologinio kontakto, nes kažkaip vis neišsitekdavau savo politikos moksluose. Taip vasaros mokykloje ir atsirado socforumo idėja.

Soc. Soc.: Kada idėją pavertėte renginiu?

Ainė: Socforumo pradžia buvo 2003-ais metais. Kadangi buvome iš skirtingų institucijų, norėjome laisvo ir neformalaus renginio, nepririšto prie jokios institucijos ar konkrečios specialybės. Todėl ieškojome ir vietos, kuri atitiktų tokius kriterijus. Molėtų observatorija tuomet dar nepriklausė Vilniaus universitetui, tai buvo savarankiškas darinys su tikrai savita atmosfera. Viskas taip ir gimė, grynai iš asmeninės inspiracijos – sutikti bendraminčių, mokytis vieniems iš kitų, atgaivinti akademinę bendruomenę, kuri tuo metu atrodė neegzistuojanti, bet ir dabar, ko gero, nėra tokia jau labai gyva. Norėjosi neformalios, gyvos konferencijos ne dėl „paukščiuko“, kaip, pripažinkim, kartais būna. Perskaitai pranešimą ir – „ačiū, viso gero“. Mes tuo tarpu norėjom tikro daikto.

Soc. Soc.: Kiek susirenka socforumo dalyvių? Kaip vyksta pranešėjų atranka?

Ainė: Atranka yra. Mes niekur neįrašėme organizacinio komiteto, bet jis yra. Taip pat neformalus. Tai tie patys žmonės: Laima, Vaidas, aš, Rūta Žiliukaitė šiais metais. Kai gauname tezes, susirenkame. Priimame ne visus kandidatus, atranka yra. Svarstome, ar tema pakankamai įdomi. Kartais būna, kad pakalbiname kažką specialiai. Pavyzdžiui, jei matai jog dėliojasi kažkokia sekcija, yra keletas panašių pranešimų ir prie jų derėtų koks girdėtas tyrimas. Viena vertus, laukiam atsiliepimų į laisvą kvietimą, o kita vertus, pasvarstom, kaip sudėlioti nuoseklią ir įdomią programą. Matot, socforume nėra pagrindinės temos, nors paprastai konferencijose jos būna. Specialiai nenorėjome jokios temos, nes tai yra gana juokinga: paskelbi temą, kokią nors plačią, nieko nesakančią, kad visi po ja sutilptų. Kas iš to? Mūsų formatas gal kaip… kokio Birštono džiazo festivalio. Visi suvažiuoja, visiems smagu parodyti, kad mes šiemet kažkokį projektą padarėme. Visi pristato savo darbus, kas ką nuveikė per metus. Praleidžia savaitgalį toje kompanijoje. Mūsų idėja irgi buvo tokia: parodyti, kas ką gero per metus nuveikė, susitikti, pasidalinti, išdiskutuoti.

Soc. Soc.: Kaip su metais kinta renginio formatas? Kas keičiasi?

Ainė: Pats formatas nelabai keičiasi, nes mes jo nekeičiame. Jis mums patinka. Pagrindiniai dalykai – tarpdiscipliniškumas ir diskusijos. Iš pat pradžių būdavo mažai pranešimų ir daug diskusijų. Anksčiau būdavo ne daugiau 13 pranešimų. Dabar būna ir kiek daugiau pranešimų. Šeštadienį paprastai skaitomi labiau moksliniai pranešimai, o sekmadienį visada stengdavomės kalbėti apie mokslo savirefleksiją. Ir dažnai pabaigos akcentas yra nebe pranešimas, o speciali platesnė diskusija. Penktadienį tradicinis dalykas – daryti kažką ne visai moksliško. Kažkada esame pripirkę dažų ir davėme žmonėms piešti. Žmonės, kurie visai nieko nepiešia, gavo popieriaus lapą, gerų dažų ir labai džiaugsmingai tą darė. Pernai buvo Karolio Kaupinio filmo – bakalauro darbo „Belaukiant laisvės arba Nusišypsok mums, Berlinai“ peržiūra. Dar anksčiau žiūrėjom Nerijaus Mileriaus ir Jono Dagio filmuotus pokalbius apie klasikines ir šiuolaikines filosofijos problemas. Žodžiu, penktadienis paprastai toks… negali pasakyti, kad lengvas. Ne lengvas, bet kitoks. Tokios pagrindinės socforumo tradicijos ir mes išlaikome tą formatą, nes jis mums patinka. Nieko iš esmės nekeičiame.

Soc. Soc.: O kaip keičiasi dalyviai, pranešėjai?

Ainė: Kažkas klausė, kodėl mes neplatiname informacijos apie socforumą. Mes informacijos neplatiname specialiai, nes socialinių mokslų forume užsiregistravę visai nemažai žmonių. Apie 200. Jiems išsiunčiame tą informaciją. Kadangi yra tokia pakankamai didelė bendruomenė, tai atrodo, kad to ir pakanka. Paprastai būna apie 30-40 žmonių, daugiau gal nė netilptų. Savaime išeina, kad dalyvauja daugiau jaunų mokslininkų. Yra keletas vyresnių fanų, o dauguma yra jaunesni – doktorantai arba neseniai apsigynę daktarai. Šiaip tai yra socialinių mokslų renginys, bet labai patinka humanitarams. Jie kažkaip prijaučia socialiniams mokslams, todėl socforume paprastai būna humanitarų, kurie nori ryšio su socialiniais mokslais: filosofų, lingvistų, kartais – istorikų. Kartais būna skirtingos dalyvių bangos. Vieną kartą buvo antropologų didelė banga. Kitą kartą – filosofų. Šiemet gal daugiausia sociologų. Pernai buvo labai daug filologų. Viena vertus, yra nuolatinis organizacinis branduoliukas, kita vertus yra ištikimų fanų kompanija, o trečia dalis dalyvių yra vis skirtinga.

Dėkojame Ainei Ramonaitei už interviu. Taip pat ačiū Agnei Ši už interviu transkribavimą.

P. S. Taip ir liko vienas neišspręstas klausimas – ar šį renginį populiarinti ir reklamuoti, ar ne? Kuo renginys įdomesnis, tuo didesnis noras, kad su juo susipažintų kuo daugiau žmonių. Tačiau, kaip pastebėta, dėl žmonių pagausėjimo gali pakisti renginio formatas, kuris ir yra socforumo dvasios šaltinis – nedaug žmonių, susibūrusių pakalbėti ir išdiskutuoti tai, kas jiems rūpi, turinčių tam pakankamai laiko ir nesijaučiančių svetimais. Ar įmanoma tai išlaikyti susirinkus ne šeimyniškai socforumo fanų grupei, bet visam stadionui jaunų ir aršių socialinių mokslininkų?..

Rubrika → Interviu, Visi įrašai

7 Comments
  1. Reda @ 2011-11-22 11:16

    Pirma karta isgirdau apie toki rengini ir kogero reiktu padekoti sio staripsnio autorei :) O galima konkreciau suzinoti kada jis vyks?

  2. Veronika @ 2011-11-22 11:31

    Reda, socformas paprastai vyksta vėlyvą pavasarį, bet tikslus ateinančių metų renginio laikas dar nėra skelbiamas. Sekite informaciją http://www.socforumas.lt ir Socialioje Sociologijoje :)

Trackbacks & Pingbacks

  1. Socforumas: kvietimas teikti tezes | Sociali sociologija
  2. 2012 metų suma sociologiškai | Sociali sociologija
  3. Lietuvos socialinių mokslų forumas 2013 | Sociali sociologija
  4. Socforumo programa | Sociali sociologija
  5. Ką veikti vasarą? Derinti mokslą ir pramogas! | Sociali sociologija

Leave a Reply

Note: XHTML is allowed. Your email address will never be published.

Subscribe to this comment feed via RSS