Ar kada teko susimąstyti, kodėl kai kuriuos žmones mes priimame kaip sau lygius, o kitus tiesiog atstumiame, nors gerai jų net nepažįstame? Visa tai galėtume suvesti į skirtingus pomėgius, skirtingą pasaulio suvokimą ar net aurų nesutapimą. Tačiau šiame straipsnyje mėginsime šiek tiek giliau pakapstyti, kas slypi po simpatijomis ir antipatijomis bei prie kokių atradimų pavyko prisikasti šeštadienio diskusijos metu.

Visų pirma, kad geriau suprastume, apie ką bus toliau rašoma, derėtų apsibrėžti, kas yra tie autsaideriai (atstumtieji) ir insaideriai (dominuojantys). Anot Howardo S. Beckerio, autsaideriai nepaklūsta nustatytoms, priimtinoms normoms ar taisyklėms, todėl jie nesielgdami komformistiškai pradeda kelti kitos grupės – insiderių arba dominuojančiųjų – pasipiktinimą ir nepritarimą jų gyvenimo būdui, kas paskatina pirmųjų atstūmimą bei diskriminaciją. Tuo tarpu insaideriai yra suvokiami kaip grupė, turinti didesnes privilegijas ir didesnę galią. Žiūrint iš insaiderių grupės požiūrio taško, autsaideriai yra grupė, kuri siejama su kriminaliniais poelgiais ir kuri turi būti ribojama bei tramdoma. Tačiau jei pažvelgtume iš autsaiderių grupės perspektyvos, jie daugeliu atveju nepritartų jų atstūmimo pagrįstumui. Ir iš tiesų, kartais atstūmimo priežasys gali būti keistos, pavyzdžiui: odos spalva, ūgis, tautybė ir t.t. Kai kurių bruožų žmonės negali pakeisti, kadangi jie gimsta tokie, todėl su prigimtiniais bruožais susijusi diskriminacija kelia dar didesnį pasipiktinimą ir neteisingumo jausmą. Kadangi atstumtųjų grupė nemato pagrįstų atstūmimo priežasčių, kyla konfliktas dėl nelygių teisių į galią.  Kad geriau įsivaizduotume, kas tie insaideriai ir autsaideriai, užtenka pagalvoti apie mokyklos klasę, kurioje mokiniai susibūrę į skirtingas grupeles. Šios grupelės tarpusavyje skiriasi, tačiau kiekvienos viduje esančius mokinius kažkas vienija, pavyzdžiui: bendra popamokinė veikla, mėgstama muzika ar grįžimas namo tuo pačiu autobusu.

Skaityti toliau…

Žmogus yra sociali būtybė; jis yra nuolatiniame santykyje su kitais žmonėmis. Net jeigu manome, kad esame “vienišiai” ir galime išgyventi be draugų ir kitų žmonių, vis tiek dalyvaujame visuomenėje, jeigu ir netiesiogiai: mums, pavyzdžiui, gali būti svarbu, ką apsirengti. Jau tai, kad apskritai nešiojame rūbus, reiškia, jog esame netiesioginiame santykyje su juos gaminusiais žmonėmis – dizaineriais, medžiagų gamintojais, siuvėjais, pardavėjais ir galybe kitų žmonių. Čia, žinoma, pateikti patys abstrakčiausi santykiai, tačiau tai rodo, kad mūsų gyvenimai yra stipriai susiję su kitų žmonių gyvenimais. Todėl gyvendami kartu neišvengiamai su mus supančiais žmonėmis palaikome vienokį ar kitokį ryšį. Santykiai gali būti skirtingų pobūdžių – nuo gana oficialių darbinių santykių iki intymių santykių su mylimaisiais. Neatsiejama mūsų gyvenimo dalis yra tėvai, draugai, partneriai (jei tokių neturime, tai greičiausiai ieškomės). Norime, kad santykiai su visais būtų kuo geriausi. Mums į pagalbą ateina įvairūs ekspertai. Galime pasikalbėti su psichologais, seksologais, skaityti knygas, kurios mus išmokys, kaip susirasti draugų ar gyvenimo meilę. Žurnaluose galime rasti visokiausių testų, įvertinančių mūsų santykius su partneriais. Visa tai rodo, kad  tarpasmeniniai santykiai užima svarbią mūsų gyvenimo dalį.  Tačiau kyla klausimas, ar visada santykiai tarp žmonių buvo tokie, prie kokių mes esame įpratę šiandien?

Praėjusio seminaro metu apie tarpusavio santykius diskutavome dviejų tekstų pagrindu – rėmėmės ištrauka iš Anthony Giddesno knygos „Modernybė ir asmens tapatumas“ ir ištrauka iš Zygmunto Baumano knygos „Likvidi meilė“. Skaityti toliau…

Sociologiją trumpai galima apibrėžti kaip mokslą apie visuomenę.

Šiame apibrėžime yra du svarbūs žodžiai, kuriems reikia paaiškinimo: visuomenė ir mokslas.

Norint suprasti, kas yra visuomenė, verta ją palyginti su kitokio pobūdžio žmonių visuma – bendruomene. Bendruomenę sudaro žymiai mažiau žmonių nei visuomenę. Jeigu bendruomenėje visi daugiau mažiau pažįstami, tai visuomenėje ne. Be to, visuomenė yra daug sudėtingesnė nei bendruomenė. Tai primena žmonių santykius mieste ir kaime. Jeigu einate kaimo vietovėje, tikimybė, kad su jumis pasisveikins, yra žymiai didesnė nei mieste. Mieste mes galime eiti ir būti nepastebėti, net jei atrodome ganėtinai išskirtinai. Jeigu išskirtinai apsirengę praeisime kaime, mus iš karto pastebės. Tai yra viena esminių miesto savybių – anonimiškumas, taigi ir galėjimas būti išskirtiniais.

Visuomenė randasi XIX a. pradžioje. Tai galima sieti su tuo metu vykusiais dideliais pokyčiais žmonių gyvenime. Dėl pramonės revoliucijos ir atsiradusių greitų transporto priemonių tapo žymiai lengviau keliauti iš vienos vietos į kitą. Be to, prireikė daug darbininkų, kurie galėtų dirbti fabrikuose. Todėl žmonės, ieškodami geresnio gyvenimo, ėmė keltis į miestus.

Po Didžiosios Prancūzų Revoliucijos, kilo idėja, kad valstybę gali ir turi valdyti ne karaliai ir bajorai, o pasiturintys miesto gyventojai (buržuazija). Skaityti toliau…

Sveikas apsilankęs Socialios sociologijos skyrelyje moksleiviams.

Tave domina, kas yra sociologija? Skaityk čia.

Tu nori žinoti, kur gali tai studijuoti ir ko išmoksi tose studijose? Rasi čia.

Domina Sociologijos akademijos užsiėmimai moksleiviams? Sek naujienas Sociologijos akademijos Facebook’o puslapyje. O čia ir čia gali pasiskaityti įspūdžių iš pirmosios Sociologijos akademijos vasaros stovyklos.

Čia gali pasiskaityti VU sociologijos absolventų parengtą straipsnį apie sociologijos studijas.

Jei domina, kaip sociologijos moko vidurinėse mokyklose JAV, skaityk čia.
Kategorijoje moksleiviams rasi visus šiuos tekstus bei porą kitų, aiškinančių, kaip sociologai žiūri į pasaulį.

Jei turi klausimų, žiūrėk arba klausk čia.

Ir, jei rūpi, kuo domisi ir užsiima sociologijos studentai ir sociologai apskritai, sek sociologai.lt puslapį ir Socialios sociologijos Facebook’ą.