Berlynas – vienas sociologui, sociologei (ir kas be ko – XX a. istorikams) įdomesnių miestų. Jei turistinis gyvenimo Berlyne maršrutas susiklosto taip, kad nakvoji ramiame Vakarų rajone, o dienas leidi kur kas gyvesniuose ir (sociologiškai) įdomesniuose Rytuose, tai keletą kartų per dieną metro, traukiniu ar pėsčiomis kerti nematomą, bet aiškiai jaučiamą ribą tarp dviejų pasaulių. Ta vis dar egzistuojanti siena skiria ramybę ir judėjimą, vienodumą ir įvairovę, tvarką ir betvarkę, atriboja buržua nuo įvairiaspalvių plebėjų.
Sociologijos piligrimų žemėlapyje Berlynas įdomus kaip Georgo Simmelio miestas (nors jame spėjo pastudijuoti visas Didysis Klasikų Ketvertas – be Simmelio, dar ir Maxas Weberis, Emilis Durkheimas bei Karlas Marxas). Skaityti toliau…
„Kodėl visi geri dalykai turi būti daromi su protinga veido išraiška?“,- tokį retorinį klausimą pristatydamas savo planus kurti Tautos prisikėlimo partiją uždavė buvęs Seimo pirmininkas A. Valinskas. Tada tokios kalbos daug kam tik kėlė šypseną ir retas priėmė jas už gryną pinigą.
Tik prasidėjus TPP ir kitų politikų rinkiminei kampanijai ir ypač po rinkimų dažnai tekdavo išgirsti nusivylusių žmonių replikų, esą toks politinis cirkas gali vykti tik Lietuvoje, tokioje politiškai nebrandžioje šalyje. Daugelis mano, kad normalioje valstybėje tokia neva nerimta politinė partija su šoumenu priešakyje negali dalyvauti realioje politikoje. Tačiau patirtis rodo ką kitą. Pasaulyje yra/buvo apie 51 oficialiai registruota netradicinė aka nerimta politinė partija (dalis jų nebeveikia). Skaityti toliau…
Kai kam filosofinė jūrligė negresia…
Pristatome antrąją Miglės vizualinę sociologijos interpretaciją.
Aš savo ruožtu galėčiau pasakyti, kad pamačius šį paveiksliuką mano mintys nuklydo į prof. A. Valantiejaus įdomiosios „Sociologijos istorijos“ kažkelintuosius puslapius, kuriuose autorius vaizdžiai kalba apie dvi sociologines kavines – Registracinę ir Interpretacinę. Skaityti toliau…
Turbūt kiekviename studentų kurse, nuo bakalauro iki magistro, visada pasitaikys bent vienas žmogus, kuris rašys savo kursinį / semestrinį / diplominį iš subkultūrų. Tema, be abejo, smagi, bet vieno dalyko nesuprantu – kodėl kiekvienais metais visi rašo tuos pačius darbus apie tuos pačius pankus, baikerius ir neopagonis, kuriems kaip subkultūroms jau eina ne pirma dešimtis metų. Vienai iš šių subkultūrų priklausantys mano kaimynai krizena: kiekvienais metais ateina tokie patys šuorai studentų, uždavinėja tokius pačius klausimus ir parašo tuos pačius darbus. Kaimynai krizena toliau – jie jau sukaupę pakankamai patirties, kad ištirtų tyrėjus ir nupieštų apie juos knygą. O jums negaila to veltui sugaištamo laiko ir entuziazmo? Mano pasiūlymai būtų du: Skaityti toliau…
jeigu Tau amžiaus ketvirčio krizė..
Pastaruoju metu sutinku nemažai žmonių, kurie išgyvena amžiaus ketvirčio krizę ir yra labai nelaimingi dėl savo dabartinių gyvenimo aplinkybių (tiesa, pastebėjau, kad tokia būklė žmonėms paūmėja atėjus pavasariui, kai biologinių procesų nulemti nuotaikų svyravimai pastiprina socialinio gyvenimo „negandas“). Kokios tai aplinkybės, kurios užtemdo jauno žmogaus spalvingą gyvenimą?
Kviečiame studijuoti sociologiją!
Mokyklos metams einant į pabaigą, vis didesnė dilema, kokias studijas pasirinkti. Tiems, kurie dar nėra tvirtai apsisprendę ir svarsto, kokiomis specialybėmis užpildyti stojimų sąrašą, siūlome pamąstyti ir apie sociologiją. Skaityti toliau…
Ar jūs žinojote, kad kai išrado pirmąsias spausdinimo mašinėles, jos turėjo kitokią nei dabar raidžių išdėstymo tvarką, kuri vadinasi DVORAK?
Spausdinimo mašinėlės išradėjas Christopher Sholes
Ši raidžių konfigūracija leido nepalyginamai greičiau spausdinti tekstą palyginus su dabartiniu QWERTY klaviatūros raidžių išdėstymu. Jeigu pirmoji klaviatūra leido efektyviau dirbti, tai kodėl po galais jos buvo atsisakyta?!? Pasirodo, kad įgudusios mašinistės taip greitai pyškindavo, kad spausdinimo svirtelės nuolat kabindavosi, kliūdavo viena už kitos ir taip sulaužydavo mašinėlę. Dažnų gedimų išvargintas konstruktorius nusprendė tyčia „sulėtinti“ klaviatūrą, tokiu būdu išvengiant svirtelių kliuvimo, taigi ir mašinėlių gedimo. Taip ir gimė nauja, iki šiol mūsų su jumis naudojama QWERTY raidžių išdėstymo tvarka. Tačiau iškart kyla klausimas, kodėl šiandien, esant nepaliaujamam technologiniam progresui, vis dar neišmetam senos klaviatūros ir nesinaudojame efektyvesne, kuria galėtume spausdinti į valias be jokių technikos kliuvinėjimų.
Pragaras – tai “Kiti”!
Nuo šiol, bent kartą per mėnesį Socialioje Sociologijoje pasirodys smagūs ir taiklūs Miglės Anušauskaitės komiksai, kuriuose – subjektyvi įvairių sociologijos lauko sričių interpretacija vaizdų pagalba!
Pristatome pirmąją Miglės vizualinę interpretaciją!
Sociali sociologija antrina Miglei ir pritaria, kad iš tiesų gyvenant visuomenėje kartais nėra didesnio pragaro nei „Kiti“. Antra vertus, ar be „Kitų“ nebūtų dar didesnis pragaras?:)
Ką manote Jūs?
Daugiau Miglės komiksų galite rasti čia.
Sociologija yra kovos menas
Sveikiname su vasaros ir jau beveik sesijos pradžia! Ta proga žinantiems primename, o nemačiusiems smarkiai rekomenduojame įkvepiančią videopažintį su prancūzų sociologu Pierre Bourdieu.
Kadangi žinojimas – tai galia, sociologas privalo jausti, kaip šiais žinojimo teikiamais galios resursais teisingai disponuoti, kaip ją nukreipti tinkama linkme ir niekam nepridaryti žalos. Metaforų kalba galime sakyti, kad tai – tikras menas. O kad nebūtų taip banalu, patikslinsime – šis menas veikiausiai yra kovos.
“Dažnai sakau, kad sociologija yra kovos menas. Kaip ir visi kovos menai ji veikia tik kaip savigynos priemonė, o jos panaudojimas ne pagal numatytas taisykles yra kuo griežčiausiai draudžiamas”. Pierre Bourdieu
“Sociologija yra kovos menas” (La sociologie est un sport de combat) – tai dokumentinis filmas apie Pierre Bourdieu. Jame Mokslininkas pristatomas kaip savas ir jaukus vaikinas be tos spalvingos virš visuomenės veik fiziškai pakilusio genijaus auros, kuri gana būdinga filmų apie iškilias asmenybės autorių vaizduotei. Taip, jis kenčia nervinius priepuolius prieš viešus pasirodymus. Taip, jis šiek tiek nuobodžiauja klausydamasis gatvėje sutiktos skaitytojos liaupsių ir savo darbų interpretacijos. Taip, iš jo šaiposi jo asistentė.
Ir vis tiek Jis – genialus sociologas.
Hipiai. Muzika. Laisvė. Trys dienos. Taika. Dvi naktys. Rokas. Vudstokas.
Šį ketvirtadienį jaukioje Jaltoje žiūrėsime dokumentinį filmą apie vieną žymiausių ir reikšmingiausių festivalių muzikos istorijoje – Woodstock .
Po jo – diskusijos ir socializacija! :)
Kavinė Jalta (Vykinto g. 17A, Žvėrynas), 18val. Birželio 2d.
Ateik! Tai paskutinis sociokinas prieš sesiją ir puiki įžanga į belaukiančius vasaros festivalius!
