Ben Agger – šiek tiek apie sociologiją
Ruošdamiesi paleisti puslapį, gavome laišką iš prof. Beno Aggerio, kurį paskubėjome išversti ir čia įdėti.
Pradedant Platonu ir tęsiant Švietimo amžiaus ir pramonės perversmo laikais, filosofai bei kiti mąstytojai uždavė daug sociologiškai svarbių klausimų. Tik 19 amžiaus viduryje Auguste Comte tokius klausimus pakrikštijo „sociologijos“ vardu. Viena iš temų, aptariamų tarp socialinių mąstytojų (dabar jau vadinamų „sociologais“) buvo utopinio pobūdžio: kas yra gera visuomenė? Platonas pateikė labai svarbų atsakymą: tai – hierarchinė visuomenė, valdoma filosofų – karalių, mokančių sumaniai užduoti svarbius klausimus ir aptarti juos dialogo forma. Graikai, o vėliau – Švietimo amžiaus filosofai, pavyzdžiui, Descartes ir Kant, suprato, kad yra galybė skirtingų atsakymų į Gėrio klausimą.
Skaityti toliau…
M. Foucault – heterotopijos
M. Foucault, interpretuodamas įvairias „kitas vietas“ („other spaces“), tarp jų ir miesto dedamąsias, naudoja heterotopijos sąvoką. Heterotopijos terminas – tam tikra priešingybė utopijai: jeigu utopijos yra įsivaizduojamos vietos, neturinčios realaus analogo, tai heterotopijos – realios vietos, neturinčios vientiso, vienareikšmio įsivaizdavimo skirtingų jas propoguojančių kultūrų kontekste.
Foucault išskiria šešis pagrindinius heterotopijų principus ir pateikia daug pavyzdžių:
- Skirtingų formų heterotopijos egzistuoja kiekvienoje kultūroje. Yra dvi išskirtinės jų kategorijos – „krizių“ heterotopijos (šventos, uždraustos, ar išskirtinį statusą suteikiančios vietos, pavyzdžiui neįgaliųjų bendrabučiai, karinė tarnyba) ir „deviacijų“ heterotopijos (į kurias pakliūna normų pažeidėjai, ryškiausi pavyzdžiai – kalėjimai, psichiatrinės ligoninės).
- Heterotopijų reikšmė toje pačioje kultūroje su laiku pasikeičia, kelios heterotopijos nuolat mainosi vietomis pagal svarbą (vienas iš pavyzdžių – kapinės, kurios po ilgai trūkusio dislokavimo miestų centruose buvo iškeliamos į pakraščius ar užmiestį).
- Heterotopijos leidžia vienoje realioje vietoje sutelkti kelias įsivaizduojamas, mitines erdves (pavyzdžiui, suprojektuoti mitinio simbolizmo pagrindu Rytų sodai).
- Heterotopijos tuo pačiu metu yra ir heterochronijos – vienoje realioje vietoje sutelkia kelias arba keliolika laiko atkarpų (pavyzdžiui, Vakarų kultūros muziejai ir bibliotekos).
- Heterotopijos kaip vietos nėra nei iki galo atviros, nei iki galo uždaros – nors sukurtos viešumai, jos turi tam tikras įėjimo ir išėjimo taisykles, nėra prieinamos bet kuriuo metu kaip paprastos viešos vietos (barakai, kalėjimai, pirtys).
- Heterotopijos atspindi savo aplinkos kultūrinius modelius ir socialines santvarkas (dažniausiai tam tikra hiperbolizuota, iškreipta forma), o tai padidina tikimybę, kad jos daro įtaką ar net pakeičia į jas patekusio individo realybės suvokimą (pateikiamas ekstremalus pavyzdys – viešnamis).
Tolimesniam minties vystymui – TV ir internetas kaip heterotopijos.
1984 metais P. Bourdieu nustebino Prancūzijos didžiuosius protus, kalbančius apie tai, koks yra socialinis pasaulis ir besimėgaujančius teise apie jį kalbėti iš vadinamai objektyvios, pretenduojančios į tiesą pozicijos, išleisdamas knygą apie socialines prielaidas, suteikiančias jiems šią teisę. Šioje knygoje – Homo Academicus – atskleidžiama sociologijos kaip socioanalizės samprata (Bourdieu, Wacquant, 2003), o socioanalizės objektu tampa pats objektyvuojantis subjektas, t.y. socialinių mokslų atstovas, neretai užmirštantis, kad jis yra objektyvuojamo socialinio pasaulio dalis; ir ne tik subjektas, bet ir visa institucija, turinti galios monopolį socialinio pasaulio objektyvavimui.
Šio rašinio tikslas – atlikti savotišką supratimo pratimą ir pabandyti pritaikyti Pierre Bourdieu lauko teoriją, konstruojant vieno šiuolaikinio reiškinio – „globalinių miestų“ konkurencijos – interpretaciją. Lauko teorija, kurią Pierre Bourdieu plėtojo ir tobulino praktiškai visuose savo akademiniuose darbuose, yra intensyviai cituojama (Sallaz & Zavisca, 2007) bei plačiai taikoma paaiškinti socialinę sąveiką skirtingose valstybėse bei su skirtingais tiriamaisiais. Būtent jos universalumas suteikia galimybę atlikti eksperimentą, kurio metu bus pateikta „globalinių meistų“ konkurencijos lauko apybraiža, Bourdieu agentams priskiriamų kapitalo rūšių atitikimas pagrindiniams miestų tarpusavio konkurencijos veiksniams, ypatingą dėmesį teikiant simbolinio kapitalo bei simbolinės galios išraiškoms, taip pat – galimas miesto habitus apibrėžimas.
Skaityti toliau…
